Nepažintas Egiptas – Nasero ežeras: įspūdingi gamtos peizažai, šventyklos ir žūklė, toks pavadinimas užgimė 6-tą kelionės dieną, o įspūdžių buvo tiek daug, kad reikėjo gerų trijų savaičių, kad viskas sugultų, kažkas išsitrintų ar priešingai išryškėtų.

Kaip savarankiškai užpildyti atvykimo į Egiptą migracijos kortelę?

Kaip savarankiškai įsigyti Egipto vizą, atvykus į Hurgados, Šarm El Šeicho, Marsa alam, Taba oro uostus?

Kairas yra didžiausias arabų miestas pagal gyventojų skaičių bei plotą, o pagal gyventojų skaičių užima net septintą vietą pasaulyje (20 mln. ir 901 tūkst. gyventojų, skaičiuojant nuo 2020 m.) ir sudaro apie 20 % visų Egipto gyventojų. Tai – labiausiai apgyvendintas miestas Egipte, dar nereiktų pamiršti, kad taip pat tūkstančiai žmonių kasdien atvyksta iš kitų provincijų, miestų į Kairą dėl darbo, gydymo ar įvairių paslaugų, nes čia įsikūrusios vyriausybinės įstaigos, ambasados, konsulatai, dauguma pagrindinių ligoninių.

Šarm El Šeicho tarptautinis oro uostas – „vartai į Raudonosios jūros perlą“ Šarm El Šeicho tarptautinis oro uostas atidarytas 1968 m. gegužės 14 d. kaip Izraelio karinių oro pajėgų bazė. 1979 m. pasirašius Egipto ir Izraelio taikos sutartį ir vėliau Izraeliui pasitraukus iš Sinajaus pusiasalio, šis oro uostas pradėjo veikti kaip civilinis ir tapo vienu populiariausiu oro transporto mazgu, dar vadinamu „vartais į Raudonosios jūros perlą“ arba „vartais į rojų“. Šarm El Šeicho oro uostas (arab. مطار شرم الشيخ الدولي Maṭār Sharm El Sheikh El Dawli) (IATA: SSH), HESH (ICAO kodas) yra Šarm el Šeiche, Egipte. Tai trečias (po Kairo ir Hurgados) pagal užimtumą oro uostas Egipte bei pats didžiausias Sinajaus pusiasalyje. Nors dauguma skrydžių iš Šarm el Šeicho oro uosto yra populiariais vietiniais maršrutais, pvz. skrydžiai į Egipto sostinę Kairą, Hurgadą, Luksorą, taip pat į kelis Europos ir Artimųjų Rytų miestus, visgi didžiąją dalį skrydžių sudaro sezoniniai užsakomieji (charter) skrydžiai iš Vakarų ir Rytų Europos, Skandinavijos, Baltijos šalių, Rusijos ir kt. šalių. Oro uostas gali aptarnauti visų tipų keleivinius orlaivius. Jame įrengtos šiuolaikinės technologijos, navigacinė įranga, galinti užtikrinti skrydžių patogumą bei saugumą pagal pasaulinius standartus. Oro uosto pralaidumas daugiau kaip  50 orlaivių per dieną, o bet kokio tipo orlaivių nusileidimą ir pakilimą užtikrina du 3000 m ilgio ir 45 m pločio kilimo ir tūpimo takai. Šarm El Šeicho kurorte yra vienas tarptautinis oro uostas, esantis apie 18 km iki miesto centro. Iš viso oro uoste yra du, vienas šalia kito, esantys terminalai. Vienaukštis T2 terminalas (kartais dar vadinamas senuoju) pradėjo veikti baigus oro uosto statybą. 2004 m. buvo rekonstruotas ir modernizuotas. Šiuo metu jis aptarnauja vidinius skrydžius, taip pat kai kuriuos užsakomuosius reisus. Iš antrojo terminalo pėsčiomis pasiekiamas naujas dviejų aukštų T1 terminalo pastatas, kurio plotas 43 tūkst. m2, atidarytas 2007 m. Pirmajame terminale yra 40 registracijos stalų, 6 vartai tarptautiniams ir 2 vidiniams skrydžiams. Yra dvi puslankio formos salės, primenančios beduinų palapines. Tarp salių yra pasų kontrolės zona, restoranai ir kavinės, poilsio zona, informaciniai stendai arabų, anglų kalbomis. Pirmajame terminale aptarnaujami visi tarptautiniai ir/ar dalis užsakomųjų skrydžių iš viso pasaulio. Nors terminalai yra vienas šalia kito ir nesunkiai galima nueiti pėsčiomis, tačiau atvykstant su užsakytu transportu, taksi ar kt. rekomenduojame pasitikrinti išvykimo terminalą, kad nepavėluotumėte į skrydį, jei išvykimas būtų iš kito terminalo. Šarm el Šeicho oro uoste yra 2 „Pearl Lounge“ verslo salonai (salės), skirti „Priority Pass“ nariams (1 terminale ir 2 terminale). Maksimalus buvimo salėje laikas – 3 valandos, patekti į saloną gali tik tarptautiniais skrydžiais skrendantys keleiviai. Skrydis iš Vilniaus į Šarm El Šeichą trunka apie 4,5 val. į vieną pusę. Atvykus į oro uostą, nesvarbu ar būtų 1 ar 2 terminalas, pasitiks banko ar/ ir vizų skyrius, kur Lietuvos ir daugelio kitų šalių piliečiai gali įsigyti Egipto vizą. Taip pat atvykus į Egiptą, nesvarbu ar pirksite Egipto vizą ar naudositės nemokamu Sinajaus spaudu, privalu užpildyti atvykimo (bei išvykstant išvykimo) migracijos kortelę, ją pildyti nesudėtinga, daugiau informacijos (čia...) Yra šalių, kurių piliečiams Egipto viza būtina pasirūpinti iš anksto, atvykimo dieną nebus galimybės įsigyti oro uoste. Galima užsakyti elektroninę „E-Visa“ atvykimui į Egiptą, patvirtinimo laikas neskubos tvarka gali užtrukti iki 7 darbo dienų. Priminsime, jei planuojate apsistoti tik Akabos pusiasalyje (Sinajuje) ir neišvyksite iš šio regiono, keliauti ekskursijose Šarm El Šeicho regione, bei/ ir jei norėsite vykti į Jordaniją, bet viešnagė Egipte (Sinajuje) truks ne ilgiau kaip 15 d. – Egipto vizų įsigyti nereikia, užteks Sinajaus spaudo, kuris išvardintiems atvejams išduodamas nemokamai. Jei planuojate vykti į Kairą, Luksorą, Aleksandriją ar išvykti iš Sinajaus bei apsistoti daugiau kaip 15 d., Egipto vizą, kainuojančią 25 JAV dolerius arba/ ir ekvivalentu Eurais (jei dirbs banko skyrius, galima mokėti ir banko kortele) rekomenduojame įsigyti neišėjus iš oro uosto zonos ir nepraėjus patikros pasų kontrolės zonos. Egipto viza galioja 30 d. turistiniais tikslais, be teisės dirbti. Praėjus pasų bei vizų kontrolę ir atsiėmus registruotą bagažą, bus papildomai dar viena registruoto ir rankinio bagažo patikra. Jas praėjus, galite išeiti iš oro uosto zonos. Jei reikalingas mobilus interneto ryšys, rekomenduojame įsigyti vietinę Egipto sim kortelę ir naudotis mobiliais duomenimis. Jei poreikis interneto ryšiui nėra itin didelis, užsakymo dieną rekomenduojame užsakyti minimalų telekomunikacijos planą (kaina priklausys nuo pasirinktos telekomunikacijų įmonės ir GB kiekio, tačiau orientacinė kaina nuo ~5 EUR), jam pasibaigus yra galimybė sąskaitą papildyti daugelyje prekybos vietų. Egipto sim kortelė galios tam pačiam laikotarpiui, kol galioja Egipto viza (30 d.) ar Sinajaus spaudas (galiojantis iki 15 d.). Perkant Egipto sim kortelę tiek oro uoste, tiek mieste, būtina turėti galiojantį pasą, kurio kopija bus paimta ir išsiųsta telekomunikacijų įmonei. Jei atvykote į Egiptą, užsakydami kelionę su kelionių organizatoriumi, išėjus į lauką Jūsų lauks atstovas ir priklausomai nuo Jūsų apgyvendinimo vietos parodys kuris transportas veš į užsakytą viešbutį. Pervežimas su grupe įprastai vykdomas su dideliais autobusais. Užsakius privatų (individualų) pervežimą, lauke reiktų ieškoti Jūsų vardo ir pavardės kortelės ar įmonės užrašo (jei yra sutarta kitaip) ir susitikus su atstovu ar/ ir vairuotoju, keliauti į užsakytą vietą (viešbutį, apartamentus, kempingą ar pan.) Šarm El Šeicho regione. Keliaujant savarankiškai, dauguma taksi automobilių keleivių laukia automobilių stovėjimo aikštelėje prie išėjimo iš 1 terminalo. Kaina apskaičiuojama pagal atstumą ir dažnai gali priklausyti nuo derybų. Orientacinė kaina, jei transporto paslaugos yra Šarm El Šeicho mieste gali kainuoti nuo ~15 – 20 EUR į vieną pusę. Rekomenduojame prieš įsėdant į taksi automobilį suderinti kainą iki galutinio taško, jei yra galimybė, – užrašyti suderėtą kainą ant popieriaus, kad pristačius iki numatytos vietos, kaina nebūtų pakeista. Taip pat galima užsakyti „InDrive“ pavežėjų paslaugą (panašiai kaip „Uber“) ir mokėti nurodytą kainą programoje, dažniausiai tik grynais pinigais. Šarm El Šeicho mieste kursuoja maršrutiniai autobusai, kurie pagal poreikį sustoja norimoje vietoje, kaina priklauso nuo pasirinkto maršruto ir atstumo. Tačiau mikroautobusai į Šarm El Šeicho oro uosto teritoriją neužsuka, norint įsėsti į mikroautobusą atvykus į Šarm El Šeicho oro uostą, reiktų išeiti iš oro uosto zonos ir eiti link pagrindinės gatvės, tai nebus labai patogu, todėl rekomenduotume rinktis aukščiau išvardintus variantus transportui. Oro uostas nuolat gerina savo infrastruktūrą, kad galėtų aptarnauti vis didėjantį keleivių srautą. Norime atkreipti Jūsų dėmesį, kad saugumo tarnyba atidžiai tikrina kiekvieną išvykstantį turistą, todėl sezono metu galimos eilės ir vykstant tarptautiniais reisais, rekomenduojame atvykti į Šarm El Šeicho oro uostą ne mažiau kaip 3 val. iki skrydžio.  

Egipto svaras yra Egipto Arabų Respublikos nacionalinė valiuta, žymima EGP. Vienas Egipto svaras lygus 100 piastrų, žymima Pt. 1834 m. Egipto svarą įvedė Mohamedas Ali Paša (Egipto valdovas, valdęs 1805 – 1848 m.). Naujoji valiuta turėjo pakeisti šalyje cirkuliavusius turkiškus „piastrus“ (kurush), nes 1517 m - 1805 m. Egiptas buvo Osmanų imperijos valdžioje. Turkijos valiutos santykis buvo nustatytas 1 : 100. Beveik iš kart, kai buvo įvestas Egipto svaras į apyvartą, jis gavo neoficialų pavadinimą „lira“ iš prancūziškojo žodžio „livre“ (Mohamedo Ali Pašos nuolat sekė Prancūzijos mada ir bičiuliavosi su prancūzais), todėl šalyje nacionalinis piniginis vienetas ir iki šiol dažniausiai trumpinamas L.E., iš prancūziškojo „Livre égyptienne“ (Egipto livras). Egipto svaras taip pat žymimas E£ ir £E.

Raudonoji jūra: viena iš jauniausių, šilčiausia, sūriausia iš "gyvų" jūrų bei daugelio vadinama - "viena iš septynių povandeninio pasaulio stebuklų“ Apytiksliai prieš 25 milijonus metų. Kai priešistorinis superkontinentas, formuodamas atskirus Afrikos bei Azijos žemynus pradėjo skilinėti, o tarp dviejų tektoninių plokščių atsiradusią įdubą užpildė jūros vanduo. Iš šiaurės vakarų į pietryčius, formavosi – Raudonoji jūra. Raudonoji jūra (arabų k. Bahḥr al‑Ahḥmar), Indijos vandenyno dalis, giliai įsiterpusi tarp Arabijos pusiasalio ir Afrikos, skalaujanti Egipto, Izraelio, Jordanijos, Saudo Arabijos, Jemeno, Eritrėjos, Sudano krantus. Raudonosios jūros plotas sudaro 450.000 km2, ilgis apie 2250 km, didžiausias plotis apie 355 km, vidutinis plotis apie 280 kilometrų, didžiausias gylis 3040 m, vidutinis gylis apie 490 m, o vandens tūris sudaro 251.000 km3.

Kelionės į Egiptą metu daugelis susiduria su klausimu, kokią valiutą vežtis. Ar geriausia pasiimti eurus (EUR), JAV dolerius (USD), Didžiosios Britanijos svarus (GBP) ar keistis į Egipto svarus (EGP)? Šiame įraše pateiksime patarimus, kurie padės išvengti klaidų ir sutaupyti pinigų.  

Ką verta žinoti apie ryklius Egipte Žodis „ryklys“ dažnam iš mūsų sukelia šiurpuliukus. Viešai skelbti incidentai gali sustiprinti baimę, tačiau verta prisiminti: mes esame svečiai jūroje, o rykliai – tikrieji jos šeimininkai. Dauguma rūšių žmonėmis nesidomi, o susidūrimai yra reti, dažniausiai įvyksta dėl netinkamo elgesio ar klaidos. Rykliai: seniausios gyvosios fosilijos Rykliai – kremzlinės žuvys (Chondrichthyes), kartu su rajomis ir pjautsnukiais sudaro vieną seniausių gyvūnų grupių Žemėje. Jie egzistuoja jau daugiau nei 400 milijonų metų – ilgiau nei dinozaurai! Dėl savo kremzlinio skeletų jie yra lankstūs, greiti ir puikiai prisitaikę prie vandenyno aplinkos. Įdomūs faktai Žmonės kasmet nužudo apie 100 milijonų ryklių, dažniausiai dėl pelekų sriubos ar žvejybos. Nuo ryklių per metus miršta vos 5–10 žmonių visame pasaulyje. Tikimybė būti užpultam – 1 iš 11 milijonų. Grenlandijos ryklys gali gyventi iki 400 metų – vienas ilgiausiai gyvenančių stuburinių. Kai kurios rūšys niekada visiškai nemiega – jos privalo nuolat plaukti. Kodėl rykliai atrodo pavojingesni nei yra? Ryklių reputacija dažnai didesnė už realią grėsmę, panašiai kaip baimė lėktuvo katastrofos. Straipsniai ir visuomenės dėmesys dar labiau sustiprina įspūdį apie pavojų, nors nelaimingų atsitikimų su rykliu atvejai itin reti.

Guava yra atogrąžų medžiai, kilę iš Centrinės Amerikos, jų vaisiai yra ovalios formos, kiek primenantys kriaušę, su šviesiai žalia arba geltona odele bei viduje esančiomis valgomosiomis sėklomis. Be to, guavos lapai naudojami kaip žolelių arbata, sirupas - kosuliui gydyti, o lapų ekstraktas – kaip maisto papildas.

Granatai yra apvalūs, raudoni vaisiai, pasižymintys baltu vidiniu minkštimu, kuriame gausu traškių, sultingų valgomųjų sėklų, vadinamų arilėmis. Granatų sėklytės yra valgomos ir gali būti puikus daugelio būtinų vitaminų šaltinis.

Žodis "mandarinas", manoma atkeliavo iš portugalų k. „mandarim“ (reikšmė 官吏 guānlì "pareigūnai"), o pastarasis savo ruožtu kilęs iš sanskrito „mantrin“, kas reikštų – "patarėjas". Yra kelios spėjimo versijos, kodėl pareigūno (patarėjo) vardu buvo pavadintas vaisius? Vienoje iš jų teigiama, kad Kinijos gyventojai augino mandarinų vaisius; kitoje, kad reikšmės perdavimas vyko pagal spalvą (pareigūnai dėvėjo ryškiai oranžinius drabužius).

Egiptas – tai ne tik karalių, faraonų, piramidžių ir Nilo civilizacija. Tai ir viena seniausių kulinarinių tradicijų lopšių, kur prieskoniai nuo senų laikų buvo tarsi aukso vertės lobis. Šioje Šiaurės Afrikos šalyje persipina Artimųjų Rytų, Viduržemio jūros ir Afrikos skonio tradicijos, o kiekvienas prieskonis saugo dalelę istorijos, legendų bei gydomųjų paslapčių. Senovės egiptiečiai buvo ne tik statybų genijai, bet ir išskirtiniai kulinarai bei vaistininkai. Jau prieš daugiau nei 4000 metų jie naudojo prieskonius ne tik virtuvėje, bet ir medicinoje, religiniuose ritualuose bei netgi mumifikacijos procese. Mira ir cinamonas buvo neatsiejami balzamavimo ingredientai, o kuminas ir kalendra – patikimi sąjungininkai išlaikant šviežią maistą dykumos karštyje. Prieskoniai Egipte buvo tokie vertingi, kad jie tapo prekybos valiuta. Karavanų keliai iš Indijos, Arabijos ir Afrikos pietų atnešdavo kardamoną, imbierą, juoduosius pipirus. Šie prieskoniai papildydavo vietinius aromatus ir padėjo suformuoti unikalų egiptietiškos virtuvės charakterį. Net ir šiandien daugelis vietinių gydymo praktikų, Egipte, perduodami iš kartos į kartą, remiasi natūraliais prieskoniais ir žolelėmis.  

Datulės – „dykumos auksas“ iš Egipto Ar žinojote, kad datulės Egipte auginamos jau daugiau kaip 5000 metų? Senovės egiptiečiai šiuos vaisius laikė ne tik maistu, bet ir šventu simboliu – jų motyvai puošė šventyklas, o datulės buvo dedamos net į faraonų kapus. Šiandien Egiptas išlaiko vieną svarbiausių vaidmenų pasaulinėje datulių rinkoje – čia kasmet užauginama apie 1,73–1,87 mln. tonų, tai sudaro maždaug penktadalį visos pasaulinės gamybos. Antroje vietoje rikiuojasi Saudo Arabija (1,61–1,64 mln. tonų), trečioje – Alžyras (1,24–1,32 mln. tonų). Kiek mažiau užaugina Iranas (apie 1,03 mln. tonų), o penketuką užbaigia Pakistanas (~730 tūkst. tonų). Bendra pasaulinė gamyba pastaraisiais metais siekia apie 9,6–9,7 mln. tonų, tad Egipto indėlis yra itin reikšmingas. Žodžio „datulė“ kilmė Pavadinimas „datulė“ siejamas su lotynišku dactylus, kilusiu iš graikiško žodžio δάκτυλος (dáktylos) – „pirštas“. Šis terminas tiksliai atspindi pailgą vaisiaus formą, primenančią pirštą.

Denderos šventykla – dedikuota meilės, meno, moteriškumo ir motinystės Hathor deivei

„King Tut“ muziejus yra Šarm El Šeicho mieste, „Genena City“ prekybos centro, pirmame aukšte. Tai – vienas iš lankytinų Pietų Sinajaus turistinių objektų, kurį aplankyti gali tiek atvykstantys keliautojai, tiek ir vietiniai gyventojai.

Mumifikacijos muziejus Luksore (senovės Tėbai), skirtas parodyti kas buvo mumifikacija bei suprasti kūnų išsaugojimo procesą.

Senovės Egipto žmonėms gyvenimas žemėje tebuvo tik trumpa laiko atkarpa, o tikrasis, amžinas gyvenimas prasidėdavo tik po mirties. Todėl kapus jie vadindavo „gražiuoju amžinybės rūmu“, kuriame buvo tikima, jog žmogus neliks vienas, jog anapusiniame pasaulyje vėl susirinks kartu visi šeimos nariais bei giminaičiai. Numirę žmonės tikėtina, tapdavę stipresni nei gyvendami žemėje. Jie tartum priartėdavo prie dievų, galėjo keisti savo pavidalus ir gyventi visose pasaulio vietose: danguje, mirusiųjų karalystėje ar kitose pasaulio erdvėse. Gyvenimas anapus buvo įmanomas tik tuo atveju, jei mirusiojo kūnas po mirties buvo mumifikuojamas, kad jis nesutrūnytų, tik tada paukštis Baa kape galėjo susijungti su mumija ir Kaa – gyvybinė jėga ir atrasti kelią pas mirusįjį. Į kapą kartu su mumija dėdavo įvairiausių, valdovui reikalingų daiktų, praversiančių jam tolimesniame gyvenime: kovų vežimą, ginklus, baldus, statulėles, lempas, indus, drabužius, papuošalus, indelius tepalams, muzikos instrumentus, rašymo reikmenis ir dar daug kitų daiktų... Anapus žmonės norėjo gyventi taip pat kaip ir čia, žemėje. Kai kurie iš šių daiktų būdavo paauksuoti arba pagaminti iš gryno aukso, būtent dėl šios priežasties kapavietės sulaukdavo begalės kapų plėšikavimų ir ilgainiui laidojimo vietos buvo įrengiamos kuo toliau nuo gyvenamų vietovių ir plika akimi nematamose vietose. 

Nacionalinis Egipto civilizacijos muziejus yra senoviniame Fustato rajone, kuris prieš gerus 7 metus, buvo apleistas, tarytum "šiukšlynų" rajonas. Išvalius ir sutvarkius teritoriją, įrengus parką, modernius šviestuvus bei muziejų, situacija kardinaliai pasikeitė o nekilnojamojo turto kainos, esančių pastatų šalia šoktelėjo iki 10 kartų.

Sultono Salah al-Din al-Ayyubi (Saladin) citadelė yra vienas islamo Kairo ikoniškiausių paminklų ir tarp įspūdingiausių gynybinių tvirtovių, datuojamų viduramžiams. Jos strateginė vieta „Muqattam Hills“ suteikė jai puikią gynybinę poziciją ir suteikė, kaip ir šiandien, neribotą panoraminį Kairo vaizdą.

Luksoro Senovės Egipto meno muziejus – tai vieta, kurią verta pamatyti. Muziejus buvo atidarytas 1975 m., Jame yra aukščiausios kokybės meno kūrinių kolekcija nuo ikidinastinio laikotarpio iki islamo eros. Modernus pastatas yra itin erdvus, jame daug vietos judėti ir apžiūrėti gražiai eksponuojamus objektus bei skulptūras ramioje, silpnai apšviestoje aplinkoje.

Mažiau nei už dviejų valandų kelio nuo Kairo esantis Wadi El Rayan yra vienas garsiausių Egipto gamtos draustinių. Pavadintas karaliaus El Rayan Ibn El Walid, gyvenusio šioje vietovėje kartu su savo kariuomene, garbei. Gamtos rezervatas yra El Fajumo (El Fayoum) gubernijos dalis ir yra maždaug už 75 km nuo El Fajumo (El Fayoum) miesto.

Karališkųjų karietų muziejus (arab. متحف المركبات الملكية) yra Kairo citadelėje, Egipte, priešais Suleimano Pašos mečetę.

Šv. Antonijaus vienuolynas – pirmasis pasaulyje įkurtas vienuolynas, kurio pavadinimas siejamas su šventuoju Antonijumi, kurį Egipto koptai laiko pirmuoju vienuoliu pasaulyje ir visų vienuolių tėvu.

Karnako šventykla yra senovės Tėbų mieste (šiandieninis Luksoras) Egipte. Tai buvo vieta, kur senovės egiptiečiai garbino savo dievus. Karnakas yra arabiškas žodis, reiškiantis „įtvirtintą kaimą“. Senovės egiptiečiams Karnakas buvo šventa vieta. Manoma, kad Karnako šventykla buvo vieta, kur prasidėjo kūryba. Jie taip pat tikėjo, kad tai buvo dievo Amun-Ra ir egiptiečių sąveikos taškas. Tai svarbi Egipto kultūros ir istorijos dalis, nes tai buvo garbinimo vieta, kuri suteikė užuominų apie senovės Egipto religiją. Senovės Tėbuose bibliotekų nebuvo, todėl istorija buvo įrašyta ant Karnako sienų. Faraonai turėjo sėkmingų įvykių, įrašytų į sienas. Pavyzdžiui, yra užrašai apie teritoriją, įgytą valdant Amenchotep III. Ant sienų taip pat yra religinių užrašų.

Luksoro šventykla yra senovės Egipto civilizacijos ženklas, stulbinančiai grakštus paminklas šiuolaikinio Luksoro širdyje.

Ši unikalaus grožio Hatšepsutos šventykla dar vadinama "Djeser-Djeseru" (Šventųjų šventykla arba Švenčiausia iš šventųjų), buvo pastatyta XVIII dinastijos valdovei (faraonei) Hačepsut. Tai viena iš nepakartojamų senovės Egipto šventyklų, kuri laikoma didžiausiu senovės Egipto pasiekimu. Ji skirta Hatšepsutės ir dievo kūrėjo Amono istorijai pažymėti. Egipto monarchų pareiga buvo pagerbti savo dievus ir valdovus bei išsaugoti jų amžiną atminimą statant kapavietes bei šventyklas. Karalienė Hatšepsut šventyklą laikė priemone savo įvaizdžiui visuomenėje pakelti ir savo vardui įamžinti, o ją pastačius buvo pasiekti abu tikslai. Hačepsut buvo laikoma galingo Egipto dievo dukterimi ir valdė maždaug du dešimtmečius slėpdamąsi po vyro įvaizdžiu, nes egiptiečiai neleido moterims būti šalies valdovėmis.

Ramzesiumas, Ramzio II (1279-13 m. pr. m. e.) laidojimo šventykla, pastatyta vakariniame Nilo upės krante Tėbuose, Aukštutiniame Egipte. Šventykla, garsi 57 pėdų (17 m) aukščio sėdinčia Ramzio II statula (iš kurios išlikę tik fragmentai), ji buvo skirta dievui Amonui ir mirusiam karaliui. Ramzio II šventyklos, kurios išlikę tik apie pusę, sienos papuoštos raižiniais, tarp kurių yra scenų, vaizduojančių Kadešo mūšį, Sirijos karus ir Mino šventę. Ramzis II savo didijį paminklą pavadino "Milijonų metų naudotojo Maat-Ra šventykla", klasikiniai lankytojai jį vadino "Ozimandijaus kapu", o hieroglifus iššifravęs Jeanas-François "Champollionas –Ramesseumu". Kaip ir kitos memorialinės šventyklos, ji buvo Ramzio II laidojimo komplekso dalis. Jo kapavietė buvo pastatyta giliai kalvose, tačiau memorialinė šventykla buvo dirbamos teritorijos pakraštyje prie kanalo, kuris jungėsi su Nilu ir kitomis memorialinėmis šventyklomis.

Asuano botanikos sodas iš esmės yra ištisa sala, vadinama Kitčenerio sala. Čia gyveno nubijai, kurie ją vadino Jet Narty. Ši sala lėtai, bet užtikrintai virto pasaulinio lygio botanikos sodu, kai 1898 m. buvo padovanota lordui Kitčeneriui, kuris itin mėgo augalus. Tai puiki vieta atsipalaiduoti, jei norite pabėgti nuo minios žmonių Asuane.

Jis įsikūręs Luksore. Karalienių slėnis, panašiai kaip ir Karalių slėnis, yra laidojimo vieta Egipte, kur per kasinėjimus, kurie tęsiasi iki šiol, rasta daugiau kaip 90 kapaviečių.

Khan Al-Khalili turgus – tai turgus, esantis Egipto sostinėje Kaire net nuo 14a, kai Emyras Dajaharks Al-Khalili pastatė didelį turgaus kompleksą Za'afran kapo vietoje, kurioje buvo palaidoti Egipto valdovai Fatimidai.    

Karalius Ay yra Tutanchamono įpėdinis, užėmęs sostą po jauno karaliaus mirties, jis tarnavo karališkajame dvare kaip viziris, tada valdė šalį keletą metų (apie 2 metus).

Pennuto kapas tai kapas, esantis Naujosios Amados vietoje, archeologiniame komplekse, kuriame yra trys senovės Nubijos paminklai, išgelbėti nuo kylančio Nassero ežero vandens.

Amados šventykla, seniausia Egipto šventykla Nubijoje, buvo pastatyta 18-osios dinastijos faraono Thutmose III ir skirta Amonui ir Re-Horakhty.

Egipto Wadi al-Sebua šventykla yra 50 km į pietus nuo Asuano užtvankos. Žinoma, kad tai antra pagal dydį Nubijos regiono šventykla po garsiosios Abu-Simbel šventyklos.

Asuano aukštoji užtvanka, uolienomis užpildyta užtvanka per Nilo upę Asuane, Egipte, baigta statyti 1970 m. (oficialiai atidaryta 1971 m. sausio mėn.) ir kainavo apie 1 mlrd. dolerių.

Kaip savarankiškai užpildyti atvykimo į Egiptą migracijos kortelę?

Kaip savarankiškai įsigyti Egipto vizą, atvykus į Hurgados, Šarm El Šeicho, Marsa alam, Taba oro uostus?

Keturratis  – atvira sausumos transporto priemonė, turinti keturis (arba tris) ratus. Valdyti nėra sudėtinga, nes yra tik greičio ir stabdžio svirtys, valdomos rankų pagalba. Keturračio vairuotojas sėdi tarytum ant motociklo, tačiau keturi ratai suteikia didesnį stabilumą.  

Kairas yra didžiausias arabų miestas pagal gyventojų skaičių bei plotą, o pagal gyventojų skaičių užima net septintą vietą pasaulyje (20 mln. ir 901 tūkst. gyventojų, skaičiuojant nuo 2020 m.) ir sudaro apie 20 % visų Egipto gyventojų. Tai – labiausiai apgyvendintas miestas Egipte, dar nereiktų pamiršti, kad taip pat tūkstančiai žmonių kasdien atvyksta iš kitų provincijų, miestų į Kairą dėl darbo, gydymo ar įvairių paslaugų, nes čia įsikūrusios vyriausybinės įstaigos, ambasados, konsulatai, dauguma pagrindinių ligoninių.

Šarm El Šeicho tarptautinis oro uostas – „vartai į Raudonosios jūros perlą“ Šarm El Šeicho tarptautinis oro uostas atidarytas 1968 m. gegužės 14 d. kaip Izraelio karinių oro pajėgų bazė. 1979 m. pasirašius Egipto ir Izraelio taikos sutartį ir vėliau Izraeliui pasitraukus iš Sinajaus pusiasalio, šis oro uostas pradėjo veikti kaip civilinis ir tapo vienu populiariausiu oro transporto mazgu, dar vadinamu „vartais į Raudonosios jūros perlą“ arba „vartais į rojų“. Šarm El Šeicho oro uostas (arab. مطار شرم الشيخ الدولي Maṭār Sharm El Sheikh El Dawli) (IATA: SSH), HESH (ICAO kodas) yra Šarm el Šeiche, Egipte. Tai trečias (po Kairo ir Hurgados) pagal užimtumą oro uostas Egipte bei pats didžiausias Sinajaus pusiasalyje. Nors dauguma skrydžių iš Šarm el Šeicho oro uosto yra populiariais vietiniais maršrutais, pvz. skrydžiai į Egipto sostinę Kairą, Hurgadą, Luksorą, taip pat į kelis Europos ir Artimųjų Rytų miestus, visgi didžiąją dalį skrydžių sudaro sezoniniai užsakomieji (charter) skrydžiai iš Vakarų ir Rytų Europos, Skandinavijos, Baltijos šalių, Rusijos ir kt. šalių. Oro uostas gali aptarnauti visų tipų keleivinius orlaivius. Jame įrengtos šiuolaikinės technologijos, navigacinė įranga, galinti užtikrinti skrydžių patogumą bei saugumą pagal pasaulinius standartus. Oro uosto pralaidumas daugiau kaip  50 orlaivių per dieną, o bet kokio tipo orlaivių nusileidimą ir pakilimą užtikrina du 3000 m ilgio ir 45 m pločio kilimo ir tūpimo takai. Šarm El Šeicho kurorte yra vienas tarptautinis oro uostas, esantis apie 18 km iki miesto centro. Iš viso oro uoste yra du, vienas šalia kito, esantys terminalai. Vienaukštis T2 terminalas (kartais dar vadinamas senuoju) pradėjo veikti baigus oro uosto statybą. 2004 m. buvo rekonstruotas ir modernizuotas. Šiuo metu jis aptarnauja vidinius skrydžius, taip pat kai kuriuos užsakomuosius reisus. Iš antrojo terminalo pėsčiomis pasiekiamas naujas dviejų aukštų T1 terminalo pastatas, kurio plotas 43 tūkst. m2, atidarytas 2007 m. Pirmajame terminale yra 40 registracijos stalų, 6 vartai tarptautiniams ir 2 vidiniams skrydžiams. Yra dvi puslankio formos salės, primenančios beduinų palapines. Tarp salių yra pasų kontrolės zona, restoranai ir kavinės, poilsio zona, informaciniai stendai arabų, anglų kalbomis. Pirmajame terminale aptarnaujami visi tarptautiniai ir/ar dalis užsakomųjų skrydžių iš viso pasaulio. Nors terminalai yra vienas šalia kito ir nesunkiai galima nueiti pėsčiomis, tačiau atvykstant su užsakytu transportu, taksi ar kt. rekomenduojame pasitikrinti išvykimo terminalą, kad nepavėluotumėte į skrydį, jei išvykimas būtų iš kito terminalo. Šarm el Šeicho oro uoste yra 2 „Pearl Lounge“ verslo salonai (salės), skirti „Priority Pass“ nariams (1 terminale ir 2 terminale). Maksimalus buvimo salėje laikas – 3 valandos, patekti į saloną gali tik tarptautiniais skrydžiais skrendantys keleiviai. Skrydis iš Vilniaus į Šarm El Šeichą trunka apie 4,5 val. į vieną pusę. Atvykus į oro uostą, nesvarbu ar būtų 1 ar 2 terminalas, pasitiks banko ar/ ir vizų skyrius, kur Lietuvos ir daugelio kitų šalių piliečiai gali įsigyti Egipto vizą. Taip pat atvykus į Egiptą, nesvarbu ar pirksite Egipto vizą ar naudositės nemokamu Sinajaus spaudu, privalu užpildyti atvykimo (bei išvykstant išvykimo) migracijos kortelę, ją pildyti nesudėtinga, daugiau informacijos (čia...) Yra šalių, kurių piliečiams Egipto viza būtina pasirūpinti iš anksto, atvykimo dieną nebus galimybės įsigyti oro uoste. Galima užsakyti elektroninę „E-Visa“ atvykimui į Egiptą, patvirtinimo laikas neskubos tvarka gali užtrukti iki 7 darbo dienų. Priminsime, jei planuojate apsistoti tik Akabos pusiasalyje (Sinajuje) ir neišvyksite iš šio regiono, keliauti ekskursijose Šarm El Šeicho regione, bei/ ir jei norėsite vykti į Jordaniją, bet viešnagė Egipte (Sinajuje) truks ne ilgiau kaip 15 d. – Egipto vizų įsigyti nereikia, užteks Sinajaus spaudo, kuris išvardintiems atvejams išduodamas nemokamai. Jei planuojate vykti į Kairą, Luksorą, Aleksandriją ar išvykti iš Sinajaus bei apsistoti daugiau kaip 15 d., Egipto vizą, kainuojančią 25 JAV dolerius arba/ ir ekvivalentu Eurais (jei dirbs banko skyrius, galima mokėti ir banko kortele) rekomenduojame įsigyti neišėjus iš oro uosto zonos ir nepraėjus patikros pasų kontrolės zonos. Egipto viza galioja 30 d. turistiniais tikslais, be teisės dirbti. Praėjus pasų bei vizų kontrolę ir atsiėmus registruotą bagažą, bus papildomai dar viena registruoto ir rankinio bagažo patikra. Jas praėjus, galite išeiti iš oro uosto zonos. Jei reikalingas mobilus interneto ryšys, rekomenduojame įsigyti vietinę Egipto sim kortelę ir naudotis mobiliais duomenimis. Jei poreikis interneto ryšiui nėra itin didelis, užsakymo dieną rekomenduojame užsakyti minimalų telekomunikacijos planą (kaina priklausys nuo pasirinktos telekomunikacijų įmonės ir GB kiekio, tačiau orientacinė kaina nuo ~5 EUR), jam pasibaigus yra galimybė sąskaitą papildyti daugelyje prekybos vietų. Egipto sim kortelė galios tam pačiam laikotarpiui, kol galioja Egipto viza (30 d.) ar Sinajaus spaudas (galiojantis iki 15 d.). Perkant Egipto sim kortelę tiek oro uoste, tiek mieste, būtina turėti galiojantį pasą, kurio kopija bus paimta ir išsiųsta telekomunikacijų įmonei. Jei atvykote į Egiptą, užsakydami kelionę su kelionių organizatoriumi, išėjus į lauką Jūsų lauks atstovas ir priklausomai nuo Jūsų apgyvendinimo vietos parodys kuris transportas veš į užsakytą viešbutį. Pervežimas su grupe įprastai vykdomas su dideliais autobusais. Užsakius privatų (individualų) pervežimą, lauke reiktų ieškoti Jūsų vardo ir pavardės kortelės ar įmonės užrašo (jei yra sutarta kitaip) ir susitikus su atstovu ar/ ir vairuotoju, keliauti į užsakytą vietą (viešbutį, apartamentus, kempingą ar pan.) Šarm El Šeicho regione. Keliaujant savarankiškai, dauguma taksi automobilių keleivių laukia automobilių stovėjimo aikštelėje prie išėjimo iš 1 terminalo. Kaina apskaičiuojama pagal atstumą ir dažnai gali priklausyti nuo derybų. Orientacinė kaina, jei transporto paslaugos yra Šarm El Šeicho mieste gali kainuoti nuo ~15 – 20 EUR į vieną pusę. Rekomenduojame prieš įsėdant į taksi automobilį suderinti kainą iki galutinio taško, jei yra galimybė, – užrašyti suderėtą kainą ant popieriaus, kad pristačius iki numatytos vietos, kaina nebūtų pakeista. Taip pat galima užsakyti „InDrive“ pavežėjų paslaugą (panašiai kaip „Uber“) ir mokėti nurodytą kainą programoje, dažniausiai tik grynais pinigais. Šarm El Šeicho mieste kursuoja maršrutiniai autobusai, kurie pagal poreikį sustoja norimoje vietoje, kaina priklauso nuo pasirinkto maršruto ir atstumo. Tačiau mikroautobusai į Šarm El Šeicho oro uosto teritoriją neužsuka, norint įsėsti į mikroautobusą atvykus į Šarm El Šeicho oro uostą, reiktų išeiti iš oro uosto zonos ir eiti link pagrindinės gatvės, tai nebus labai patogu, todėl rekomenduotume rinktis aukščiau išvardintus variantus transportui. Oro uostas nuolat gerina savo infrastruktūrą, kad galėtų aptarnauti vis didėjantį keleivių srautą. Norime atkreipti Jūsų dėmesį, kad saugumo tarnyba atidžiai tikrina kiekvieną išvykstantį turistą, todėl sezono metu galimos eilės ir vykstant tarptautiniais reisais, rekomenduojame atvykti į Šarm El Šeicho oro uostą ne mažiau kaip 3 val. iki skrydžio.  

Egipto svaras yra Egipto Arabų Respublikos nacionalinė valiuta, žymima EGP. Vienas Egipto svaras lygus 100 piastrų, žymima Pt. 1834 m. Egipto svarą įvedė Mohamedas Ali Paša (Egipto valdovas, valdęs 1805 – 1848 m.). Naujoji valiuta turėjo pakeisti šalyje cirkuliavusius turkiškus „piastrus“ (kurush), nes 1517 m - 1805 m. Egiptas buvo Osmanų imperijos valdžioje. Turkijos valiutos santykis buvo nustatytas 1 : 100. Beveik iš kart, kai buvo įvestas Egipto svaras į apyvartą, jis gavo neoficialų pavadinimą „lira“ iš prancūziškojo žodžio „livre“ (Mohamedo Ali Pašos nuolat sekė Prancūzijos mada ir bičiuliavosi su prancūzais), todėl šalyje nacionalinis piniginis vienetas ir iki šiol dažniausiai trumpinamas L.E., iš prancūziškojo „Livre égyptienne“ (Egipto livras). Egipto svaras taip pat žymimas E£ ir £E.

Raudonoji jūra: viena iš jauniausių, šilčiausia, sūriausia iš "gyvų" jūrų bei daugelio vadinama - "viena iš septynių povandeninio pasaulio stebuklų“ Apytiksliai prieš 25 milijonus metų. Kai priešistorinis superkontinentas, formuodamas atskirus Afrikos bei Azijos žemynus pradėjo skilinėti, o tarp dviejų tektoninių plokščių atsiradusią įdubą užpildė jūros vanduo. Iš šiaurės vakarų į pietryčius, formavosi – Raudonoji jūra. Raudonoji jūra (arabų k. Bahḥr al‑Ahḥmar), Indijos vandenyno dalis, giliai įsiterpusi tarp Arabijos pusiasalio ir Afrikos, skalaujanti Egipto, Izraelio, Jordanijos, Saudo Arabijos, Jemeno, Eritrėjos, Sudano krantus. Raudonosios jūros plotas sudaro 450.000 km2, ilgis apie 2250 km, didžiausias plotis apie 355 km, vidutinis plotis apie 280 kilometrų, didžiausias gylis 3040 m, vidutinis gylis apie 490 m, o vandens tūris sudaro 251.000 km3.

Kelionės į Egiptą metu daugelis susiduria su klausimu, kokią valiutą vežtis. Ar geriausia pasiimti eurus (EUR), JAV dolerius (USD), Didžiosios Britanijos svarus (GBP) ar keistis į Egipto svarus (EGP)? Šiame įraše pateiksime patarimus, kurie padės išvengti klaidų ir sutaupyti pinigų.  

Planuojant poilsį Egipto kurortuose – Hurgadoje, Šarm El Šeiche ar Marsa Alame – daugelis domisi ne tik lankytinomis vietomis, orų prognozėmis, kultūra, bet ir labai svarbiu klausimu: kaip išvengti virškinimo sutrikimų. Vis dar gyvas vadinamasis „faraono prakeiksmas“ ar "faraono virusas". Kyla klausimas – kodėl jis taip vadinamas? Skamba tarsi mistinė senovės prakeiksmo legenda, bet realybėje tai – liaudiškas, šmaikštus terminas, apibūdinantis užklupusį virškinimo sutrikimą. Kitaip tariant, tai paprastas kultūrinis šokas jūsų žarnynui, kurį sukelia kitokia vandens sudėtis, bakterijų flora, maistas ir klimatas. Laimei, nemalonių patirčių galima išvengti, tereikia laikytis kelių paprastų, bet labai svarbių taisyklių.  

Ką verta žinoti apie ryklius Egipte Žodis „ryklys“ dažnam iš mūsų sukelia šiurpuliukus. Viešai skelbti incidentai gali sustiprinti baimę, tačiau verta prisiminti: mes esame svečiai jūroje, o rykliai – tikrieji jos šeimininkai. Dauguma rūšių žmonėmis nesidomi, o susidūrimai yra reti, dažniausiai įvyksta dėl netinkamo elgesio ar klaidos. Rykliai: seniausios gyvosios fosilijos Rykliai – kremzlinės žuvys (Chondrichthyes), kartu su rajomis ir pjautsnukiais sudaro vieną seniausių gyvūnų grupių Žemėje. Jie egzistuoja jau daugiau nei 400 milijonų metų – ilgiau nei dinozaurai! Dėl savo kremzlinio skeletų jie yra lankstūs, greiti ir puikiai prisitaikę prie vandenyno aplinkos. Įdomūs faktai Žmonės kasmet nužudo apie 100 milijonų ryklių, dažniausiai dėl pelekų sriubos ar žvejybos. Nuo ryklių per metus miršta vos 5–10 žmonių visame pasaulyje. Tikimybė būti užpultam – 1 iš 11 milijonų. Grenlandijos ryklys gali gyventi iki 400 metų – vienas ilgiausiai gyvenančių stuburinių. Kai kurios rūšys niekada visiškai nemiega – jos privalo nuolat plaukti. Kodėl rykliai atrodo pavojingesni nei yra? Ryklių reputacija dažnai didesnė už realią grėsmę, panašiai kaip baimė lėktuvo katastrofos. Straipsniai ir visuomenės dėmesys dar labiau sustiprina įspūdį apie pavojų, nors nelaimingų atsitikimų su rykliu atvejai itin reti.

Asuano botanikos sodas iš esmės yra ištisa sala, vadinama Kitčenerio sala. Čia gyveno nubijai, kurie ją vadino Jet Narty. Ši sala lėtai, bet užtikrintai virto pasaulinio lygio botanikos sodu, kai 1898 m. buvo padovanota lordui Kitčeneriui, kuris itin mėgo augalus. Tai puiki vieta atsipalaiduoti, jei norite pabėgti nuo minios žmonių Asuane.

Raudonoji jūra: viena iš jauniausių, šilčiausia, sūriausia iš "gyvų" jūrų bei daugelio vadinama - "viena iš septynių povandeninio pasaulio stebuklų“ Apytiksliai prieš 25 milijonus metų. Kai priešistorinis superkontinentas, formuodamas atskirus Afrikos bei Azijos žemynus pradėjo skilinėti, o tarp dviejų tektoninių plokščių atsiradusią įdubą užpildė jūros vanduo. Iš šiaurės vakarų į pietryčius, formavosi – Raudonoji jūra. Raudonoji jūra (arabų k. Bahḥr al‑Ahḥmar), Indijos vandenyno dalis, giliai įsiterpusi tarp Arabijos pusiasalio ir Afrikos, skalaujanti Egipto, Izraelio, Jordanijos, Saudo Arabijos, Jemeno, Eritrėjos, Sudano krantus. Raudonosios jūros plotas sudaro 450.000 km2, ilgis apie 2250 km, didžiausias plotis apie 355 km, vidutinis plotis apie 280 kilometrų, didžiausias gylis 3040 m, vidutinis gylis apie 490 m, o vandens tūris sudaro 251.000 km3.

1. Įspūdinga geologinė istorija – Salama kanjonas susiformavo per milijonus metų, kai vėjo gūsiai ir lietaus vanduo nepaliaujamai gludino smiltainio sluoksnius. O procesas išraižė vingiuotus tarpeklius, stačias sienas ir netikėtas ertmes, primenančias gamtos sukurtas skulptūras. 2. Spalvų simfonija uolose – dėl geležies oksidų, mangano bei kitų mineralų sluoksnių kanjono sienos spindi įvairiausiais atspalviais: nuo sodriai raudonos ir oranžinės iki subtilių violetinių ar auksinių atspalvių, kurie keičiasi priklausomai nuo dienos šviesos bei paros laiko. 3. Senųjų keliautojų takas – tiksli Salama kanjono atradimo data nėra žinoma, tačiau vietiniai beduinai šią vietovę naudojo jau šimtmečius. Jiems kanjonas buvo patikima priedanga nuo smėlio audrų, saugus perėjimas per Sinajaus dykumą ir orientyras keliaujant. Be to, jis padėdavo surasti retus vandens šaltinius, gyvybiškai svarbius šio atšiauraus krašto gyventojams. 4. Nuo paslėpto lobio iki turistų traukos centro – nors Salama kanjoną vietiniai beduinai pažinojo ir naudojo šimtmečius, plačiajai visuomenei jis tapo žinomas tik XX a. antroje pusėje. Tuo metu kelionių organizatoriai pradėjo įtraukti šią vietovę į ekskursijų maršrutus kaip ramesnę ir autentiškesnę alternatyvą kitoms perpildytoms dykumų vietoms. Šiandien kanjonas pritraukia gamtos mylėtojus ir nuotykių ieškotojus iš viso pasaulio, žavinčius savo nepakartojama atmosfera. 5. Žygiai tarp gamtos šedevrų – Salama kanjonas yra tikras rojus pėsčiųjų žygių mėgėjams. Čia vingiuoja siauri praėjimai, kurių kai kurie tokie ankšti, kad praeiti galima tik pasisukus šonu, stūkso įspūdingos natūralios arkos ir akmeniniai „vartai“. Kai kur reikia nuslysti kalva ar padedant bendrakeleiviams nusileisti nuo uolos. Kiekvienas žingsnis atskleidžia vis naujus uolienų darinius, o pati aplinka sukuria ne tik grožio, bet ir nuotykių kupiną kelionės pojūtį. 6. Fotografų svajonė – dėl įspūdingos spalvų, formų ir šešėlių įvairovės Salama kanjonas dažnai vadinamas "natūralia atvira meno galerija". Jo sienos kinta priklausomai nuo dienos šviesos ir paros laiko, o „saulėlydžio metu atrodo lyg švytėtų iš vidaus“. Tai viena mėgstamiausių fotografų vietų, siekiančių užfiksuoti unikalius ir nepakartojamus gamtos peizažus. 7. Gyvybė atšiaurioje aplinkoje – nors iš pirmo žvilgsnio tai atrodo plika dykuma, kanjonas yra prieglobstis retoms dykumoje augti prisitaikiusioms: augalų rūšims, vabzdžiams ir paukščiams, pastarieji čia išnaudoja šešėlį bei uolų plyšiuose kaupiamą drėgmę. 8. Beduinų svetingumas – daugelio ekskursijų metu, nėra išimtis ir Salama, keliautojai sustoja beduinų įrengtose stovyklavietėse. Juokaudama jas vadinu „kavine“ ar „darbo vieta“, čia būsite pavaišinti arbata su mėta ar kardamonu. Ir gurkšnodami karštą gėrimą bei stebėdami kuklų gyvenimo būdą, nusikelsite šimtmečiu atgal. Dažnai aptarnaus vaikai, nepamirškite saldainių, skanėstų ar smulkių pinigų ir už jų paslaugumą atsidėkokite arbatpinigiais. 9. Patogus privažiavimas – nors tai laukinė gamtos vieta, ji vos už kelių valandų kelio nuo Šarm El Šeicho (apie 145 km) ar Dahabo (apie 45 km), todėl patogi tiek dienos išvykai, tiek ilgesnei kelionei su nakvyne dykumoje. 10. Vertinga alternatyva kitoms vietovėms – Didžiajam spalvotajam kanjonui esant uždarytam lankytojams, Salama kanjonas siūlo ne mažiau įspūdingus peizažus, o kartu suteikia galimybę patirti mažiau turistų lankomą ir autentiškesnę Sinajaus dykumos dalį.

Maat (Mua, Ma) – Harmonijos, Teisingumo, Tvarkos, Pasaulio įstatymų kūrėja, Etikos standartų sudarytoja ir Tiesos deivė.

Šu – Oro, Vėjo ir Šviesos senovės Egipto dievas