Kairas yra didžiausias arabų miestas pagal gyventojų skaičių bei plotą, o pagal gyventojų skaičių užima net septintą vietą pasaulyje (20 mln. ir 901 tūkst. gyventojų, skaičiuojant nuo 2020 m.) ir sudaro apie 20 % visų Egipto gyventojų. Tai – labiausiai apgyvendintas miestas Egipte, dar nereiktų pamiršti, kad taip pat tūkstančiai žmonių kasdien atvyksta iš kitų provincijų, miestų į Kairą dėl darbo, gydymo ar įvairių paslaugų, nes čia įsikūrusios vyriausybinės įstaigos, ambasados, konsulatai, dauguma pagrindinių ligoninių.

Egipto vyriausybė nuolat imasi priemonių, kad pagerintų transporto tinklą ir patenkintų gyventojų skaičiaus didėjimo mieste poreikius. Vyriausybė sugalvojo metro kaip vieną iš Egipto sostinės eismo krizės sprendimo būdų.

Pirmasis pirmosios linijos etapas prasidėjo 1982 m. ir baigėsi 1987 m. spalio 1 d., o antrasis etapas - 1989 m. balandžio 12 d., siekiant sujungti pramoninę zoną ir Helvano universitetą su Kairo centro komercine zona ir Kairo šiaurės rytų rajonu, kurio ilgis siekė 42 km iki El Margo.

Ji taip pat sujungta su pagrindinėmis pietų ir šiaurės geležinkelio linijomis Al-Šuhdaa stotyje (anksčiau vadintoje Mubarak) ir Sueco / Izmailijos linija Ain Šamso stotyje bei El-margo linija / Šebin al-Kanater / Kaliubo stotyje.

Egipto vyriausybė dėl didėjančio gyventojų skaičiaus ir viešojo transporto problemų pradėjo remti metro, nutiesdama antrąją liniją, jungiančią Kairą su Gizos ir Kaljubijos gubernijomis ir sujungiančią Šubra al Chajmos geležinkelio stotį su Gizos geležinkelio stotimi. Taigi antroji linija buvo nutiesta nuo Šubra al Chaimos stoties iki Gizos, kertant dvi perdavimo stotis: Al-Šuhdaa stotį "Ramses" ir Anwar El Sadat stotį "Tahrir".

Siekiant patenkinti transporto poreikius, pradėta tiesti trečioji metro linija, sujungsianti Kairo rytus su vakarais, perduodanti pirmąją liniją Gamal Abdel Nasser stotyje ir antrąją liniją Attaba stotyje, siekiant sumažinti kitų transporto priemonių antžeminį eismą 2 mln. kelionių per dieną ir sutaupyti 564 mln. valandų visų transporto priemonių kelionės laiko per metus.

Planuojama įsteigti kitas 3 linijas, kad būtų absorbuotas padidėjimas:

Ketvirtoji linija nuo spalio 6 d. iki Naujojo Kairo,

Penktoji linija nuo Nasr City iki Elsahelio,

Šeštoji linija nuo El Chosuso iki Naujojo Madžio.

Tik maža Kairo metro dalis nutiesta po žeme, dauguma kilometrų, kaip pavyzdžiui ir Stambule yra ant žemės. Pirmieji 2 vagonai skirti keliauti tik moterims, lygiai taip pat kaip yra ir Meksikoje.

Metro Kaire ne tik greitas, bet ir vienas iš pigiausių transporto rūšių mieste. Vienas bilietas kainuoja 6 EGP (~0,18 €) (2024 m. vasario mėn.), tai popierinis (iš kartono greičiau) bilietas (ne žetonai, kaip daugelyje metro, kuriais teko naudotis), tačiau skirtumas tik tas, kad įėjus į metro būtina bilietą išsaugoti iki galutinės stotelės, nes prieš išeinant į miestą reikės vėl jį pažymėti, priešingu atveju išėjimo vartai neatsidarys.

Keliavome Kairo metro apie 21 val. vakaro, vagonuose žmonių buvo, bet ne tiek daug kaip piko metu, kai metro būna sausakimšas, vakare net laisvų vietų buvo atsisėsti, tačiau vykome vos keletą sustojimų, tai sėdėti neteko. Vagonai pakankamai švarūs (vykome iš „Tahrir“ aikštės) ir modernūs, taigi pirma patirtis Kairo metro, maloniai nustebino. Ir jei ateityje bus patogus metro susisiekimas, ne piko metas, mielai naudosiuosi jo paslaugomis.