Karkade (arabų k. كركديه, mokslinis pavadinimas: hibiscus (Hibiscus sabdariffa) arba kitaip Sudano rožė – augalas, kilęs iš tropinių šalių. Galimai daugeliui gali pasirodyti keista, bet Indija (kartais minima ir Šri Lanka) tituluojamos karkade tėvyne

Karkade arbatą visame pasaulyje įprasta vadinti įvairiais vardais: Pelenai, Rosalia, Kinų rožė, Sudano arbata, Jamaikos rožė ar Jamaikos gėlė. Botanikoje ji vadinama Hibiscus ir priklauso Malvaceae šeimai. Lietuvoje ją dažniausiai krikštijame arbata iš Sudano rožės ar „Sudano rože“ ar tiesiog kinrožės arbata. Tiesa, pastarasis pavadinimas nėra teisingas, nes karkade arbata gaminama ne iš kinrožės, bet iš jai giminingo augalo žiedlapių.

Nors Hibiscus sabdariffa augalas ir iš jo gaminto ryškiai raudono gėrimo ar patiekalų istorija siekia kelis tūkstančius metų prieš mūsų erą, Europos šalis jis pasiekė tik XVIII a., o Lietuvą – vos prieš keletą dešimtmečių.

Pasaulyje yra daugiau nei 100 Sudano rožių (karkade) rūšių, bet daugelyje Rytų ir Azijos šalių – karkade yra įvardijama kaip tos šalies nacionalinis gėrimas. Manytume esate girdėję ir šis faktas nesukels nuostabos, kad būtent ši arbata karūnuojama nacionaliniu Egipto ar/ ir Sudano gėrimu.

Egipte, didžiausi Sudano rožės auginimo plotai yra Asuane, Fayume, Kenoje ir kai kuriuose Nilo deltos rajonuose bei Sudane: Kordofane, Darfure. Karkade krūmokšniai arba medžiai mėgsta augti smėlio ir priemolio dirvožemyje, o kad gėlių žiedlapiai būtų didesni jiems reikalinga šiluma. Gėlės skinamos rankomis, džiovinamos ir ruošiamos arbatai virti, o didžiausią pasirinkimą galima rasti Kairo prieskonių turguje. Būtina pažymėti, kad karkade arbata yra kokybiška ir vertingesnė, ne ta, kuri susmulkinta, sulaužyta, pažeista, o sudžiovinta gražiais kietais, formą išlaikiusiais žiedais. Kuriuos užpylus karštu vandeniu išsiskleidžia visas gėlės žiedas.

Karkade geriama tiek karšta, tiek ir šalta. Ši arbata, dėl joje esančių įvairių organinių rūgščių yra saldžiarūgščio skonio, todėl gali būti saldinama cukrumi ar medumi. Malonus aromatas, ryški raudona spalva ir rūgštumas yra natūralios karkade arbatos savybės. Ryškiai raudoną spalvą arbata įgauna dėl antocianino medžiagos, t. y. antioksidantų, kurie išsaugo vitaminą C, stiprina kraujagyslių sieneles ir teigiamai veikia visą kūną. Į šias arbatžoles nededama jokių dažiklių ar aromato stipriklių, tačiau ji pati – labai mėgiama kaip įvairių, kitų arbatų mišinių dalis. Pavyzdžiui į karkade galima pridėti mėtos, laukinės rožės ar net žaliosios arbatos lapų. Taip pat galima praturtinti gėrimą su prieskoniais – cinamonu ar gvazdikėliais ar į „raudonąją“ arbatą įdėti citrusinių ar kitų vaisių.

Karkade – gaivusis gėrimas, puikiai malšinantis troškulį, todėl ypač vertinamas karštose vietose bei šalyse. Indonezijoje šis gėrimas vadinamas „Mesir“ („egiptietiška arbata“). Kai kuriose šalyse karkade augalas nėra tik vaistinis augalas, simbolinė hibisko gėlės vertė, – Kinijoje reiškia šlovę ir turtus. „Hibiscus – neatskiriama Havajų valstybės kultūros dalis. Sudano rožių salose – moterų grožio simbolis. Įprasta puošti šukuoseną šiomis gėlėmis, dažnai garsūs Havajų „karoliukai“. Malaizijoje, hibiscus žiedai yra šalies simbolis, nes kaip tvirtina šios religijos šalininkai, penki raudoni žiedlapiai simbolizuoja penkis islamo priesakus. Havajuose šis gėrimas naudojamas įvairiose ornamentų apeigose. O kai kuriose Afrikos šalyse žydėjimas turi erotinę reikšmę, todėl nenuostabu, kad šis gėrimas patiekiamas ypatingomis progomis, pavyzdžiui vestuvėse ar kt. Islamo šalyse dažnai naudojamas: kaip alkoholinių gėrimų pakaitalas, daugelyje šalių – kaip natūralus dažiklis, trąšos, farmacijos reikmėms bei medicinoje.

Senovėje, karkade buvo tik – išrinktųjų, Elito gėrimas. Arabai šiuo gėrimu gydė visus negalavimus, taip pat iš hibiscus žiedlapių buvo verdama želė ir uogienė. Senovės egiptiečiai karkade augalą vadino gyvybingumo šaltiniu, ją vartojo ir tikėjo, kad net ir pomirtiniame pasaulyje ji taip pat padės. Todėl nenuostabu, kad turtingųjų ar aukštą rangą turėjusių asmenų kapavietės, buvo išklojamos karkade žiedlapiais.

Sudano rožės arbatos paslaptis slypi jos sudėtyje. Joje yra daug mineralų, amino rūgščių, makro ir mikroelementų, vaisių rūgščių, „gerų“ angliavandenių rinkinys, vitaminų ir maistinių medžiagų, įskaitant beta-karotiną, B grupės vitaminus (B2, B5, B6, B9, B12), A, C, PP. Yra kalio, magnio ir natrio. Taip pat kalcio ir fosforo, kurie stiprina kaulus, dantis, plaukus ir nagus.

Šis gėrimas kovoja su bakterijomis ir virusinėmis infekcijomis, todėl arbata ypač naudinga peršalus (peršalus ši arbata yra lygi naudingoms aviečių savybėms) bei rudens – žiemos metu, o esantis vitaminas C, citrinos rūgštis, suteikia arbatos skoniui malonų rūgštumą, gaivina, tonizuoja bei padeda stiprinti imunitetą. Šis saldžiarūgštis gėrimas aktyvina kepenų funkciją, pašalina toksinus, o tai padeda kovojant su nutukimu ir/ ar pagirių sindromu.

Karkade arbata veikia kraujospūdį bei stiprina širdies ir kraujagyslių sistemą. Šiltas, karštas karkade gėrimas kelia kraujospūdį ir padeda prabusti, ji veikia panašiai kaip kava (todėl nerekomenduotina gerti vėlyvą vakarą). O šalta, priešingai, mažina kraujospūdį ir ramina. Šiame gėrime yra rutino, kuris ypač stiprina širdies ir kraujagyslių sistemą bei mažus kapiliarus. Taip pat turi diuretikų poveikį, kuris plečia kraujagysles, todėl hibiscus gėrimas naudingas žmonėms, kenčiantiems nuo širdies ir kraujagyslių ligų.

Ši arbata pasižymi šlapimą varančiu ir vidurius laisvinančiu poveikiu. Linolo rūgštis mažina cholesterolio kiekį ir nuo apnašų atsiradimo saugo kraujagyslių sieneles. Karkade arbata puiki priemonė norint atsikratyti viršsvorio. Mitybos specialistai rekomenduoja gerti Sudano rožės arbatą norint numesti svorio. Silpnai rūgštaus gėrimo, vaisių rūgštys yra sudedamosios dalys, kurios sudaro puikias sąlygas svoriui kristi.
Kalorijų kiekis 100 gramų – 37 kcal;
Riebalai – 0,7 gramo;
Angliavandeniai – 7 gramai;
Baltymai –0,4 gramo.
Gėrimas apsaugo nuo dehidratacijos, todėl esant karštam orui, ypač tinkamas gerti. Taip pat gali būti vartojamas ir apsinuodijus maistu (vemiant ir viduriuojant). Bei tinka rūgščių - šarmų ir vandens balansui organizme normalizuoti.

Ar karkade tinkama vartoti diabetikams? Taip, ir net naudinga. Produktas yra rekomenduojamas antrojo tipo diabetikams gydyti, taip pat ir 1 tipo diabeto profilaktikai. Tik svarbu gerti nesaldintiną Sudano rožių gėrimą, nes tik tokia karkade reguliuoja cukraus kiekį kraujyje.

Karkade nėštumo metu. Mineralai ir vitaminai padeda išsaugoti trūkstamus mikroelementus, tokius kaip geležies trūkumas nėštumo metu. „Karkade nerekomenduotina gerti moterims norinčioms pastoti ar pirmaisiais nėštumo mėnesiais, nes gėrimas gali sukelti gimdos susitraukimą ar persileidimą“.

Karkade naudojama ir odos priežiūrai. Natūralios kosmetikos gamyboje jau seniai vertinamos maistinės hibisko savybės ir kartu priešuždegiminiai, antibakteriniai ir antiseptiniai vaistai. Karkade tapo grožio tendencija, kuri Azijos natūralioje kosmetikoje naudojama kaip hibisko žiedų ekstraktas odos priežiūros gaminiams gaminti bei egzemai, aknei ar kitoms odos ligoms gydyti. Karkade (hibiscus) gėlė su mineralais ir vitamino C kiekiu padeda atgaivinti ir subalansuoti odos drėgmę ir yra puiki priemonė nuo odos senėjimo.

Karkade arbatos žala. Sudano rožės arbata nerekomenduojama žmonėms, turintiems didelį skrandžio rūgštingumą, gastritą ar opą. Taip pat tiems žmonėms, kurie vartoja hormoninius vaistus ir kenčia nuo tulžies akmenligės. Pagrindinis dalykas yra ne piktnaudžiauti šiuo gėrimu, taip pat nereiktų pamiršti ir apie individualų produkto netoleravimą.

Yra keli karkade ruošimo būdai. Pirmasis kai Sudano rožės žiedlapiai verdami. Džiovinti raudoni žiedai dedami į šaltą vandenį ir verdami, kol užvirs. Paverdama apie 5 – 10 minučių iki pradedant vandeniui virti, nes tik verdant iš lapelių „ištraukiama” visa skonių paletė. Svarbu teisingai užvirti, kad lapeliai nebūtų per ilgai termiškai apdorojami. Daugelio žmonių daroma klaida, kai karkade arbata verdama per ilgai ar per aukštoje vandens temperatūroje ir karkade lapeliuose esančios naudingos medžiagos – žūva. Maistinės medžiagos skaidosi, todėl nėra naudos iš tokio gėrimo naudojimo organizmui. „Be to, spalva pasikeičia nuo tamsiai raudonos iki melsvos“. Pirmieji į kaitinimą reaguoja antocianai (augalą dažančios medžiagos) ir vitaminas C. Jei paruoštą gėrimą per ilgai laikysime ant ugnies, jis praras didelę dalį šių medžiagų. 
Hibiscus arbata yra rūgštoko skonio, norint galima pasaldinti cukrumi ar esant ne aukštesnei kaip 40 laipsnių vandens temperatūrai (prie tokios temperatūros medus nepraranda savo gydomųjų savybių ir naudos), įdėti medaus. „Prieš verdant, Sudano rožės žiedus, galima keletą valandų palaikyti užmerkus šaltame vandenyje, žiedlapiai išbrinks ir net verdant keletą minučių ant nedidelės ugnies“ padės išsaugoti esamų mikroelementų ir vitaminų kiekį. Norint paruošti aukštos kokybės karkade arbatą su visomis aukščiau minėtomis naudingomis savybėmis, būtina įsigyti visas džiovintas hibiscus gėles, o ne miltelius. 

Yra teigiama, kad per dieną išgėrus 2 puodelius karkade arbatos yra gaunami visi mūsų organizmui reikalingi ingredientai, tačiau nereiktų pamiršti, kad didesnės koncentracijos gėrimas, taip pat gali veikti tonizuojančiai, todėl karkade rekomenduotina gerti pirmoje dienos pusėje. Taip pat išgėrus šį gėrimą bei išmirkusius karkade lapelius galima suvalgyti.

Antrasis karkade ruošimo būdas, dažniausiai naudojamas ir Lietuvoje. Karšta karkade arbata ruošiama paprastai – žiedai užplikomi užvirintu vandeniu, palaikoma 5 – 10 minutes ir nukošiama. Užplikant karkade, kaip ir žaliąją arbatą, rekomenduojama užplikyti užvirusiu ir atvėsintu, ne aukštesnės kaip 70 – 80 laipsnių temperatūros vandeniu. Vienai stiklinei vandens įberiant 1 šaukštelį arbatžolių (arba 3 – 6 žiedelius). Panorus šaltos arbatos, verta ją plikyti stipresnę, o tada pasaldinus cukrumi ar medumi bei atvėsinus, galima įdėti ir ledo kūbelių. Karkade gėrimui skirti indai jokiu būdu neturi būti metaliniai, nes nuo sąlyčio su metalu blogėja jos spalva ir skonis. Plikant šią arbatą rekomenduojama naudoti stiklinius, keraminius ar porcelianinius indus. Karkade netinka ir labai kietas vanduo, nes užplikyta tokiu vandeniu ji gali tapti žalsvos ar kitų, gana nemalonių atspalvių, o ne tamsiai raudonos (rubino) spalvos.