Ši unikalaus grožio Hatšepsutos šventykla dar vadinama "Djeser-Djeseru" (Šventųjų šventykla arba Švenčiausia iš šventųjų), buvo pastatyta XVIII dinastijos valdovei (faraonei) Hačepsut. Tai viena iš nepakartojamų senovės Egipto šventyklų, kuri laikoma didžiausiu senovės Egipto pasiekimu. Ji skirta Hatšepsutės ir dievo kūrėjo Amono istorijai pažymėti. Egipto monarchų pareiga buvo pagerbti savo dievus ir valdovus bei išsaugoti jų amžiną atminimą statant kapavietes bei šventyklas.

Karalienė Hatšepsut šventyklą laikė priemone savo įvaizdžiui visuomenėje pakelti ir savo vardui įamžinti, o ją pastačius buvo pasiekti abu tikslai. Hačepsut buvo laikoma galingo Egipto dievo dukterimi ir valdė maždaug du dešimtmečius slėpdamąsi po vyro įvaizdžiu, nes egiptiečiai neleido moterims būti šalies valdovėmis.

Valdovė Hatšepsut buvo karaliaus Tutmozio I ir jo žmonos Ahmozės duktė. Tutmozė I, iš antrosios santuokos su Mutnofret, turėjo sūnų – vadintu Tutmozė II (jis taip pat buvo Hatšepsut brolis, nes jų buvo bendras tėtis  Tutmozis I). Laikydamasi tradicijos, nesulaukusi 20 metų, Hatšepsut ištekėjo už savo brolio, Tutmozės II, nes ši santuoka suteikė galimybę užimti vietą soste.

Valdovės Hatšepsutos vyrui Tutmozei II mirus, sostas turėjo būti paveldėtas ar perduotas tik į vyro ar sūnaus rankas. Tačiau Tutmozė II ir Hatšepsutė turėjo tik dukteris, tuo tarpu Tutmozio II iš antrosios santuokos, turėjo ir  sūnų – Tutmozė III. Tutmozio III tėvui ir Hatšepsut vyrui Tutmozio II mirus, Tutmozė III dar buvo vaikas ir negalėjo vienas užimti vadovaujančio posto. Teta, vėliau ir uošvienė Hatšepsut (ištekinusi vieną iš savo dukterų, Ra Nefer už Tutmozės III, tokiu būdu užtikrindama dukteriai karalienės sostą) su mažuoju sūnėnu bendradarbiavo, patarinėjo, tarytum kartu vadovavo šaliai. Vėliau, Hatšepsut išsiuntė sūnėną į pietų Nubiją kariauti (kas vėliau sukėlė didelę neapykantą tetos atžvilgiu). O pati, ne tik turėdama galimybę būti soste, nes velionis vyras buvo karalius, tačiau ir papildomai žynio Senenmot sukurtos istorijos, tapo vienvalde Egipto valdove (karaliene). 

Senenmot – žynys, architektas, pagrindinis viziris, patarėjas ir Hatšepsut meilužis sugalvojo istoriją (legendą), kad dievas Amonas susitiko su valdovės Hatšepsut motina Ahmozės ir jiems gimė pati karalienė Hatšepsut. Jei Hatšepsut yra dievo Amono duktė, ji buvo svarbus asmuo Egipte ir galėjo užimti vadovaujantį postą. Nes tai jai suteikė teisę būti iškeltai į aukštas dievo Amono duktės pareigas – aukščiausias pareigas, kokias tik gali užimti moteris Egipte, ir taip pradėti puikią politinę karjerą bei užimti vadovaujantį postą. 

Hatšepsut vardas, reiškia "dama kuri yra priekyje" (reiktų prisiminti, kad valdovas (faraonas) turėjo 5 vardus. Patys svarbiausi pirmi du, pirmasis buvo susisiję su dievu Amon Ra, antras – valdovo vardas, kurį gaudavęs, kai pradėdavo vadovauti, kitaip užėmęs karaliaus (valdovo) postą. Taigi, vardas Hatšepsut, susijęs su dievu Amon Ra, ir žymi, kad ji yra dievo Amon Ra duktė. Tapus valdove, jai buvo suteiktas Ka Maat Ra - sosto vardas, kas reikštų "Teisinga dievo Ra sielos duktė". Kadangi tais laikais valdyti šalį negalėjo moteris, Hatšepsut persirenginėjo vyriškais drabužiais ir naudojo karaliamas (faraonams) būdingus atributus ir sėkmingai valdė šalį, vienuose rašytiniuose šaltiniuose minima, kad 18, kituose, kad 21 metus. Kai Hatšepsut atėjo į sostą, Egiptas klestėjo, buvo gerai besitvarkanti šalis, todėl jos valdymas buvo vienas iš taikiausių ir klestintis Egipto istorijoje. Hatšepsut sėkmingai plėtė prekybą, šalyje augo ekonomika, jos valdymo metu buvo gausu viešųjų darbų projektų, kas suteikė darbo vietų daugeliui šalies darbininkų.

Valdovės (karalienės) Hatšepsut šventykla yra Luksore, už kalno, šalia Karalių slėnio.

Apie 1479 m. pr. m. e. valdovė (karalienė) Hačepsut davė įsakymą pastatyti didingą šventyklą, kuri pasakotų jos gyvenimo istoriją ir po mirties primintų jos egzistavimą. Šventyklą kruopščiai suprojektavo Hatšepsutos jau anksčiau minėtas žynys bei architektas Senenmot, rėmęsis Mentuhotepo II šventykla, buvusia šalia, tačiau kiekvieną jos aspektą dar labiau išplėtęs, manoma, kad statyba truko apie penkiolika metų.

Kelia nuostabą tai, kad Hatšepsutos šventyklos vieta buvo pasirinkta ne atsitiktinai, o atlikus tikslius skaičiavimus. Ji yra Karnako Amono šventyklos ašyje ir kartu labai arti kapavietės, skirtos pačiai Hatšepsutai, esančios kitoje kalno pusėje esančiame Karalių slėnyje. Freskos ant šventyklos sienų pasakoja apie Hatšepsutos valdymo laikus ir vykusius įvykius. Čia galima pamatyti scenų iš gyvenimo ir dievų atvaizdų.

Šventykla yra trijų lygių, o trijuose iš jų, tiksliai atsispindi vaizduojama kolonada. Dabar Hatšepsutos šventykla yra praktiškai dykumoje – netoliese nėra nė vieno medžio, tačiau kadaise šioje teritorijoje buvo tikras sodas su egzotiškais augalais bei baseinu. Būtent pirmame lygyje buvo sodas su egzotiškais medžiais iš Hatšepsutės ekspedicijų į Puntą , tačiau iki šių dienų neišlikęs. Už kiemo buvo kolonados su kvadratinėmis kolonomis. Yra dekoracijų, kuriose pavaizduotas Tutmozis III, stovintis priešais dievą Amoną, ir keletas scenų, vaizduojančių Žemutinio Egipto pelkes.

Pro arkas galima patekti į antrąjį lygį, kuriame yra du, atspindintys baseinai ir sfinksai, kurie buvo iškloję kelią į kitą rampą. Jame yra vienas pirmųjų vaizdinių prekybos ekspedicijos dokumentų.

Čia taip pat yra deivės Hator (Hathor) šventykla, kuri vaizduojama su moters veidu ir karvės ausimis, laikanti muzikos instrumentą. Hator (Hathor) buvo viena iš pagrindinių bei svarbiausių religijos deivių Egipte, atlikusi daugybę įvairių vaidmenų: meilės, grožio, muzikos, šokių, vaisingumo, malonumų. Bei savarbiausia, kad buvo moterų globėja ir dangaus dievo motina arba sutuoktinė. 

Dešinėje rampos pusėje yra "Gimimo" kolonada, pasakojanti apie Ahmozės (Hačepsut motinos) su Amonu susiliejimą ir Hačepsut gimimą, o kairėje rampos pusėje, esanti Punto kolonada atskleidžia jos šlovingą ekspediciją į paslaptingąją "Dievų šalį". Taip pat yra deivės Hator (Hathor) koplyčia, kurioje yra hipostilinė salė su dvylika gražių kolonų su Hator deivės galvomis ir Anubio koplyčia, kurioje yra hipostilinė salė su dvylika rievėtų kolonų bei astronominėmis lubomis.

Trečiajame lygyje yra portikas su dvigubomis kolonų eilėmis, nukreiptomis į priekį. Visi karalienės Hačepsutės atvaizdai buvo sunaikinti ir pakeisti karaliaus Tutmozio III atvaizdais. Už kiemo taip pat yra Amono šventykla. Ji buvo perstatyta Ptolemėjų laikotarpiu ir iš naujo pašvęsta Imhotepui.

Ši neįtikėtina šventykla laikoma artimiausia senovės Egipto istorijai. Joje aukštinama valdovė ir yra šventyklų, skirtų pagerbti su pomirtiniu gyvenimu susijusius dievus. Šios šventyklos statyba atsispindi kitose Naujosios karalystės šventyklose.

Nors kai kurie šio nuostabaus istorinio statinio elementai buvo apgadinti vandalizmo, daugelis keliautojų, keliavusių Egipte teigė, kad ši vieta yra gerai išsilaikiusi ir verta aplankyti.

Ši nuostabi šventykla stūkso ant trijų didžiulių terasų, sujungtų rampomis. Ji dirba kasdien nuo 7 iki 17 val. (vasaros metu darbo laikas gali skirtis). Prie pat įėjimo į objektą yra prekyvietė su įvairiomis prekėmis ir suvenyrais. Šios išskirtinės šventyklos viduje galima pamatyti Gimimo ir Punto kolonadas, Hathor bei Anubio koplyčias ir Amono šventyklą.

Būnant Egipte, Luksore rekomenduojame aplankyti Hačepsut šventyklą, kuri yra įtraukta į vienos dienos ar/ ir Nilo kruizo programose į lankytinų objektų sąrašą keliaujant su grupe ar/ ir pageidajant gali būti parodyta, keliaujant — individualiai vienos ar ir kelių dienų ekskursijose.