Nepažintas Egiptas – kitoks, dar nematytas, Ras Mohamedo nacionalinis parkas individualus turas sausuma

„Alacho vartus“ suprojektavo vienas iš Egipto inžinierių Ali Azam, po 1973 m. spalio 6 d. Izraelio ir Egipto karo. Jis nuostabiu būdu sukūrė vartus iš cementinių uolienų, iš abiejų pusių įrašydamas Alla, kas simbolizuoja Alacho vardą arabų kalba.

Avicennia marina. Mangrovės auga tropiniuose, subtropiniuose regionuose, vandenynų pakrantėse bei upių žiotyse. Egipto Raudonosios jūros pakrantėje ir salose yra 28
mangrovių medelynai, užimantys apie 500 hektarų plotą. 5 iš jų yra Ras Mohamed ir Nabq saugomose teritorijose.

Mangrovių medžiai išskiria 10 kartų daugiau deguonies, nei bet kuris kitas medis pasaulyje. Maža sėklelė, patekusi į dirvą ir gavusi gėlo vandens, pradeda dygti. Dygsta lėtai, vos po vieną lapelį ar šakelę per metus. Galiausiai susiformuoja tankūs krūmai ir vėliau mangrovių medžiai. Įdomus faktas, kad iš pradžių formuotis mangrovių miškams reikalingas gėlas vanduo, tačiau susiformavus šaknimis, jie įsikuria sūriame jūros vandenyje. Mangrovių miškai auga jūroje bei jūros pakrantėje, jie puikūs bangomūšos stabdytojai, nes bangos atsitrenkusios į mangrovių šaknis lūžta, ir neleidžia jūrai šėlti.
Mangrovių miškai – tai puikus prieglobstis paukščiams, kurie čia suka lizdus ir slepiasi nuo karštos saulės. Galima išvysti įvairių paukščių - nuo ryškiai mėlynų, juodų ar prieš saulėlydį krūmus apspintančių baltos spalvos sparnuočių.
Mangroves mėgsta kupranugariai, jūriniai vėžliai, kurie, ypač vasarą, ateina parupšnoti mangrovės lapelių. Mangrovių miškų medžių viena lapo pusė žalia, ji reikalinga fotosintezei ir deguoniui gaminti, o kita pusė prisotinta druskos, taip išgaunamas jūros sūrumas, o druska ypač reikalinga gyvūnams vasarą.
Vieta svarbi ir žuvims, jos čia atplaukia neršti ir palieka savo ikrus, taip užgimsta naujos gyvybės.
Karaliauja krabai: čia galima išvysti "vienažyplius" ir rečiau Egipte sutinkamus "mėlynuosius" krabus. Smagu stebėti mažyčius krabus, kurie vos mažiausiam garsui sulenda į savo urvelius, jų čia galybė, tik pagauti jų neina, nes ypač vikrūs.
Mangrovės yra ypač saugotini augalai, todėl vaikštant ir stebint dar besikalančius ūglius, svarbu ant jų neužminti ir nesulaužyti.

Tai siauras atviras plyšys, įtrūkimas, datuojamas prieš tūkstančius metų. Įtrūkimas iki 1968-ųjų nebuvo matomas, o kai įvyko žemės drebėjimas, paveikęs paviršių, ir plyšys atsivėrė. Trūkio ilgis apie 42 m, plotis 0,2–2 m, vandens gylis apie 14 m. Įtrūkimas yra sujungtas su jūra per požeminius siaurus kanalus, dėl kurių vandens lygis kyla ir mažėja veikiamas potvynių bei atoslūgių. Kai kurios gyvūnų rūšys buvo pritaikytos gyventi tokiomis specifinėmis sąlygomis, tai aklosios raudonosios krevetės, kai kurie moliuskai ir dumbliai.

Paslėptoji įlanka ("Hidden Bay“) arba „Maldyvai Egipte“, tai – nedidelė įlanka, sujungta su Raudonąja jūra. Iš pietų pusės vanduo yra toks seklus, kad net dugnas atoslūgių metu visiškai lieka neužlietas. Dėl šio reiškinio didžioji dalis įlankos yra nematoma jūrai, galimai todėl ir gavo tokį įlankos pavadinimą. Kita „Paslėptosios“ įlankos pavadinimo atsiradimo versija yra ta, kad ši įlanka nėra matoma iš kosmoso darytų nuotraukų.

Šiaurinė įlankos dalis visada yra padengta vandeniu, kai kur gylis net siekia 4 m. „Paslėptoji“ įlanka yra unikalioje vietovėje, nes yra svarbi daugelio migruojančių ir nuolat gyvenančių paukščių poilsio ir mitybos vieta. Šiai įlankai būdingas smėlėtas dugnas, kuriame nėra koralų, todėl puiki vieta maudynėms.

Įlanka driekiasi 1,9 km ir yra 300 m pločio, o vandens spalva, priklausomai nuo paros meto: nuo skaisčiai smaragdinės iki tamsiai mėlynos, tarytum turinti panašumų su tikraisiais Maldyvais.

Druskos ežeras yra uždaras vandens telkinys, dėl jame esančių gausių druskos kristalų buvo pavadintas „Druskos“ ežero vardu. Šio ežero druskingumas net septynis kartus viršija Raudonosios jūros vandens druskingumą ir sudaro net 280 gramus 1 litre.

Druskos ežero paviršiaus plotas – 50 tūkst. m2, vanduo sklinda per akytus stulpelius (kalkių skilteles ir smiltainį), taip pat teka pro plyšius tarp „Paslėptosios“ įlankos ir ežero.

Nenutrūkstamas garavimo procesas viršija ežero druskingumo didėjimą, ir nors vandens lygis ežere veikiamas potvynių judėjimo, tačiau karštą vasarą jis atrodo sausas. Ežere yra organizmų, kurie efektyviai prisitaikę prie itin druskingų sąlygų, pavyzdžiui Artemia sp. ir kai kurie halofitai, augantys ežero pakraštyje, bei kai kurių paukščių rūšys, kurios sustoja ten maitintis kirmėlėmis ir kai kuriais mažyčiais organizmais, gyvenančiais aplink ežerą.

Ras Mohamed – 37 m virš jūros lygio iškilusi uola, Raudonąja jūra jungianti Sueco bei Akabos įlankas. Uola – iškilęs uolų darinys, sudarytas iš kalkakmenio, užpildyto suakmenėjusių koralų. Pakilti galima įrengtais laiptais, o uolos viršuje įrengtoje apžvalgos aikštelėje, teleskopu stebėti, vaizdingus Ras Mohamedo parko vaizdus bei Šarm EI Šeicho panoramą.

Ras Mohamedo uolos teritorijoje yra gražūs koraliniai rifai, todėl vieta puiki paviršiniam nardymui.

Žvelgdami į žydrą tolį, galime pasigrožėti unikalia aplinka ir tuo pačiu metu pamatyti didelius pelaginių žuvų būrius, tokius kaip imperatoriškosios žuvys, snapeliai... ir kitas migruojanias žuvis, o jei pasiseks sutikti net ir vėžlius.

Pietūs stovyklavietėje (ant griliaus kepta vištiena, salotos, ryžiai, bulvės viskas specialiai Jums gaminama, šviežia ir gardu. Žolelių gardi ir kvapni vietos gamybos arbata). Esant vegetarams, veganams ar ir nevartojantiems mėsos patiekalų - maitinimas gali būti keičiamas pagal pageidavimą.  

Išvykos laikas ~9:00 – ~15:00/ 16:00 (priklausys kuriame viešbutyje ar apartamentuose apsistojote).

Nepažintas Egiptas – kitoks, dar nematytas Ras Mohamedo nacionalinis parkas automobiliu – tai išskirtinis individualus turas, puikiai tinkantis tiems žmonėms, kuriems patinka gamta, mėgstantiems maudynes ar ir paviršinį nardymą Raudonojoje jūroje. Ras Mohamedo parko kredo: mažiau žmonių – daugiau gamtos!