Kairas (Gizos piramidės) - vykstant su grupe iš Hurgados arba Šarm El Šeicho

Gizos piramidės yra seniausias iš septynių išlikusių senojo pasaulio stebuklų ir vienintelis, išlikęs iki mūsų dienų. Manoma, kad piramidę statė apie 100.000 žmonių ilgiau kaip 20 metų. 

Cheopso piramidės bei Didžioji kinų siena – tai didžiausi statiniai žmonijos istorijoje. Piramidės aukštis – 146.6 m, taigi ją galima būtų prilyginti maždaug 50 aukštų dangoraižiui. Didžiosios piramidės pagrindo paviršiuje tilptų visos 5 didžiausios pasaulio bažnyčios:

1. Šv. Petro bazilika Romoje;

2. Šv. Pauliaus bažnyčia;

3. Vestministerio abatija Londone;

4. Florencijos katedra ir

5. Milano katedra. O šios piramidės akmens luitų pakaktų visoms bažnyčioms Vokietijoje, pastatytoms XX amžiuje.

Didysis Gizos sfinksas – gulinčio liūto su žmogaus galva skulptūra.Tai didžiausia monolitinė skulptūra pasaulyje. Viena iš numanomų versijų – Sfinksas, valdovą (faraoną) vaizduoja kaip Saulės dievą.

Nacionaliniame Egipto, oficialiai vadinamame – Egipto senienų muziejuje arba trumpiau Kairo muziejuje. Šio muziejaus kompleksas buvo įkurtas dar 1885 m., įsikūręs Kairo centre, Tahriro aikštėje, jame buvo eksponuojama virš 100 tūkstančių artefaktų, pasakojančių apie skirtingus Egipto istorijos laikotarpius, kuriuos norint visus išnagrinėti neužtektų net kelerių metų. Šiuo metu, karalių bei karalienių mumijos „Auksinio parado“ metu iškilmingai buvo pervežtos ir saugomos Nacionaliniame civilizacijos muziejuje, bei apie 80 proc. eksponatų yra išvežta į naująjį Didyjį muziejų, esantį netoli Gizos piramidžių, kuris, kai bus oficialiai atidarytas, bus vienas iš didžiausių bei moderniausių muziejų pasaulyje. Taigi lankantis Kairo nacionaliniame muziejuje yra puiki proga išvysti likusius artefaktus bei Tutanchamono valdovo lobius iki to laiko, kol muziejus bus uždarytas, o naujasis, Didysis Egipto muziejus oficialiai atvers lankytojams duris.

Ekskursijoje: Kairas - autobusu (vykstant su grupe) iš Šarm El Šeicho – pietūs įskaičiuoti. Pietūs gali būti pagal pateiktą meniu, arba savarankiškai renkantis iš "švediško stalo". Pageidaujant prie pietų – gėrimų, jie – už papildomą mokestį.

Iš lotynų k. papyrus, iš senovės graikų πάπυρος (papuros), o kilo manoma iš senovės Egipto žodžio paberra – kas reikštų dievo Amon Ra dvasios namai.

Nėra tikslių žinių, kada senovės egiptiečiai pradėjo naudoti papirusą bei iš jo gaminti rašymo popierių. Patys seniausi eksponatai mus nukelia į 5-os dinastijos valdymo laikotarpį, apie 2550 m. pr. m. e., kurie šiuo metu saugomi Kairo muziejuje.

Papiruso augalai augo Nilo deltoje, o senovės egiptiečiai jį naudojo skirtingai, tačiau svarbiausia buvo tai kad iš jo buvo gaminamas popierius. Papirusas tai iki 2,5 metrų aukščio užaugantis augalas, neturintis nei žiedų nei šaknų sistemos, o stiebo plotis siekia apie 5 -7 cm, sudarytas jis iš grubaus pluošto ir viduje turintis minkštimą. Būtent iš šios minkštos masės ir buvo gaminamas papirusas. Skirtingai Egipte buvo apdorojamas papirusas, pradžioje senovės egiptiečiai supjaustydavo stiebą į mažus gabalėlius, tuomet ant medinio stalo juos klodavo vienas šalia kito, o kitus gabalėlius klodavo ant viršaus kryžmai, vėliau viską suvilgydavo vandeniu, kadangi papiruso augalas turi nedidelį kiekio cukraus, šis padėdavo papiruso stiebui sulipti, tuomet storu volu buvo prispaudžiama ir paliekamas saulėje išdžiūti. Papiruso gamybos procesas užtrukdavo ilgą laiką, vienas būdas greitas užtrukdavęs apie 1 mėn. kuris ir iki šių dienų naudojamas, tačiau papiruso kokybė nėra itin aukšta ir ilgas, užtrukdavęs iki 3 mėn. kainuodavęs brangiau, bet ir kokybė atitinkamai geresnė ir aukštesnė.

Egipte šiuo metu yra keletas fermų, kurie augina ir gamina gaminius iš papiruso, visai taip pat kaip tai darydavę senovės egiptiečiai. Apsilankydami papiruso fabrikėlyje, turistai bus supažindinti su papiruso augalu, rodomas papiruso pluoštas ir popieriaus gamybos procesas bei aiškinamas skirtumas, kodėl „papiruso“ paveikslas gali kainuoti 1 Eur ir siekti net iki pusę tūkstančio Eurų už A4 formato lapą. Pageidaujantys – už papildomą mokestį galės įsigyti gaminių.

Toliau lankysimės parfumerijos parduotuvėje. Senovės Egipte kvepalai ir esencijos buvo labai svarbios, buvo tikima, kad kvapai gali atgaivinti dievus, todėl senovės egptiečiai jais ir kvepindavosi. Yra įvairių kvepalų bei gydomųjų aliejų, pageidaujantys galės įsigyti pageidaujamų prekių – už papildomą mokestį.