Graikija

Graikija, piečiausia iš Balkanų pusiasalio šalių. Geografinė padėtis padarė didelę įtaką šalies raidai. Kalnai istoriškai ribojo vidines komunikacijas, tačiau jūra atvėrė platesnius horizontus. Bendras Graikijos žemės plotas (penktadalį jos sudaro Graikijos salos) savo dydžiu prilygsta Anglijai arba JAV Alabamos valstijai. Graikija turi daugiau nei 2000 salų, iš kurių apie 170 yra apgyvendintos, kai kurios į rytus nutolusios Egėjo jūros salos yra vos už kelių mylių nuo Turkijos krantų. Šalies sostinė yra Atėnai, kurie XX amžiaus antroje pusėje sparčiai plėtėsi. Sostinės apylinkėse, dabar gyvena maždaug trečdalis visų šalies gyventojų. Graikija yra šalis, kuri vienu metu yra Europos, Balkanų, Viduržemio jūros ir Artimųjų Rytų šalis. Jis yra Europos, Azijos ir Afrikos sandūroje ir yra klasikinės Graikijos, Bizantijos imperijos ir beveik keturių Osmanų Turkijos valdymo šimtmečių paveldo paveldėtoja.

Graikų legenda byloja, kad Dievas žemę paskirstė per sietelį, o likusius akmenis panaudojo Graikijai statyti. Nederlingas šalies kraštovaizdis istoriškai paskatino žmones migruoti.

Augalija ir gyvūnija

Vidurio Europos augmenijos tipai vyrauja kalnų šonuose ir dažniausiai šiaurėje. Centriniuose ir pietiniuose regionuose bei siaurose juostose palei kalnų slėnius apie pusę žemės yra įvairių rūšių krūmynai. Žemumoje auga amžinai žaliuojantys medžiai ir krūmai bei žoliniai augalai, kurių žiedai pavasarį skleidžia ryškius raštus. Upėse, aukštesniuose šlaituose ir pakrantės lygumose rikiuojasi pušys, platanai ir tuopos. Miškai ir krūmynai yra aukščiausiose vietose. Juodieji pušynai dengia Olimpo kalną. Ąžuolai, kaštonai ir kiti lapuočių medžiai aptinkami šiaurėje. Graikijoje yra apie 6000 laukinių gėlių rūšių, iš kurių apie 600 yra endeminės. Miškingose ​​zonose, ypač šiaurėje, gyvena tokie Europos žinduoliai kaip laukinės katės, kiaunės, rudieji lokiai, stirnos, rečiau – vilkai, šernai ir lūšys. Viduržemio jūros regionų gyvūnai gyvenantys čia yra kiškiai, laukinės ožkos ir kiaulės, prisitaikę prie karščio ir drėgmės trūkumo. Paukščiai yra pelėdos, grifai, pelikanai, gandrai ir garniai, o daugelis veislių iš tolimesnės šiaurės žiemoja Graikijoje, o kiti sustoja Graikijoje migruodami į Afriką ir iš jos.

Religija

Graikų religija yra svarbus jų kultūros aspektas. Žemyninėje Graikijoje ir Graikijos salose 90 proc. sudaro krikščionys ortodoksai. Likusių gyventojų religija yra musulmonai, katalikai, žydai ir kt.

Kalba

Graikų kalba yra viena iš seniausių patvirtintų indoeuropiečių kalbų, jos ankstyviausia rašytinė forma datuojama maždaug XV amžiuje prieš Kristų.

Ekonomika

Graikijos ekonomika po Antrojo pasaulinio karo sparčiai augo, tačiau ji išliko viena mažiausiai išsivysčiusių Europos Sąjungoje (ES). Šalies gamtos ištekliai yra riboti, jos industrializacijos procesas buvo lėtas ir ji kovojo su mokėjimų balansu. Laivyba, turizmas ir emigrantų darbuotojų perlaidos yra pagrindiniai ekonomikos ramsčiai.

Kultūra

Graikai ypač didžiuojasi savo kultūra, jie kalba apie savo šalį su didele aistra, išreikšdami, kad graikų kultūra yra jų tautinės ir etninės priklausomybės apibrėžimas. Nuostabios regioninės tradicijos, religija, muzika, kalba, maistas ir vynas yra pagrindiniai žemyninės Graikijos ir Graikijos salų kultūros junginiai, sukuriantys neprilygstamą kultūrinę atmosferą kiekvienam, norinčiam aplankyti ir suprasti šiuolaikinę Graikiją.

Virtuvė

Graikiškas maistas savo kulinarinę įtaką daro visoje Europoje ir už jos ribų. Su senovės tradicijomis graikų virtuvei didelę įtaką padarė tiek Rytų, tiek Vakarų kultūros. Graikiško maisto skoniai keičiasi priklausomai nuo sezono. Tačiau šviežios daržovės, žuvis ir jūros gėrybės vaidina kone svarbiausia vaidmenį patiekaluose, o mėsa laikoma mažiau populiari, išskyrus ėrieną.

Miestų sąrašas