Egiptas – tai ne tik karalių, faraonų, piramidžių ir Nilo civilizacija. Tai ir viena seniausių kulinarinių tradicijų lopšių, kur prieskoniai nuo senų laikų buvo tarsi aukso vertės lobis. Šioje Šiaurės Afrikos šalyje persipina Artimųjų Rytų, Viduržemio jūros ir Afrikos skonio tradicijos, o kiekvienas prieskonis saugo dalelę istorijos, legendų bei gydomųjų paslapčių.

Senovės egiptiečiai buvo ne tik statybų genijai, bet ir išskirtiniai kulinarai bei vaistininkai. Jau prieš daugiau nei 4000 metų jie naudojo prieskonius ne tik virtuvėje, bet ir medicinoje, religiniuose ritualuose bei netgi mumifikacijos procese. Mira ir cinamonas buvo neatsiejami balzamavimo ingredientai, o kuminas ir kalendra – patikimi sąjungininkai išlaikant šviežią maistą dykumos karštyje.

Prieskoniai Egipte buvo tokie vertingi, kad jie tapo prekybos valiuta. Karavanų keliai iš Indijos, Arabijos ir Afrikos pietų atnešdavo kardamoną, imbierą, juoduosius pipirus. Šie prieskoniai papildydavo vietinius aromatus ir padėjo suformuoti unikalų egiptietiškos virtuvės charakterį.

Net ir šiandien daugelis vietinių gydymo praktikų, Egipte, perduodami iš kartos į kartą, remiasi natūraliais prieskoniais ir žolelėmis.

 

Svarbiausi Egipto prieskoniai ir mišiniai

• Dukkah – aromatingas skrudintų riešutų, sezamo sėklų, kumino, kalendros ir pipirų mišinys. Tradiciškai ragaujamas mirkant duoną į alyvuogių aliejų, o tuomet į dukkah trupinius.
• Kuminas – būtinas tiek sriubose, tiek troškiniuose, o kartais net dedamas į arbatą, kad pagerintų virškinimą.
• Kalendra – sėklos suteikia šilto, citrusinio poskonio, o švieži lapai papildo salotas, sriubas ir ankštinių patiekalus.
• Karkade – ryškiai raudoni žiedlapiai naudojami gaivinančiai arbatai, desertų papuošimui, suteikiant subtilaus rūgštumo.
• Mahlab – malti laukinės vyšnios kauliukai, suteikiantys kepiniams riešutinio ir vanilinio aromato.
• Nigella (juodgrūdė) – traškus priedas duonoms ir sūriams, pasižymintis aštroku, svogūną primenančiu skoniu.
• Sumakas – violetiniai milteliai, suteikiantys patiekalams gaivios, citrinos primenančios rūgštelės.
• Fenugreek (helba / ožragė) – salstelėjusio, karamelę primenančio aromato prieskonis, dažnai dedamas į ankštinių patiekalus, arbatas ir duoną. Egipte helba vertinama ne tik kaip maisto priedas, bet ir kaip vaistas nuo virškinimo sutrikimų, skrandžio ligų, imuniteto stiprinimui, o tradiciškai naudojama ir moterų sveikatai po gimdymo gerinti.

Egiptietiška virtuvė mėgsta ne vieną prieskonį atskirai, bet jų derinius.

---

Populiarūs mišiniai:

• Baharat – cinamono, kardamono, gvazdikėlių, pipirų ir kitų prieskonių simfonija.
• 7 mėsos prieskonių mišinys – kuminas, kalendra, juodieji pipirai, kardamonas, cinamonas, muskatas, gvazdikėliai. Suteikia mėsos patiekalams sodrų, šiek tiek salstelėjusį, bet kartu pikantišką aromatą. 

---

Skoniai, be kurių neįsivaizduojamas Egiptas

Koshari – gatvės maisto karalius, kuriame ryžiai, lęšiai, makaronai ir pomidorų padažas susitinka su kumino, kalendros ir česnako aromatais.
Ful medames – lėtai troškintos pupos su alyvuogių aliejumi, citrina ir česnaku – paprastas, bet sotus patiekalas, kuriame prieskoniai atlieka subtilaus gardėsio vaidmenį.
Basbousa – saldus manų kruopų pyragas su rožių vandeniu, riešutais, mahlab ar kardamonu.
Falafel – traškūs, auksiniai avinžirnių ar pupelių rutuliukai su petražolėmis, kalendra, kuminu ir kitais prieskoniais. Egipte jie dažnai patiekiami su tahini padažu arba dedami į pita duoną kartu su šviežiomis daržovėmis.
Musaka – baklažanų, pomidorų ir prieskonių patiekalas, Egipte dažnai gaminamas be bešamelio, bet su avinžirniais ar mėsa. Skonį sustiprina cinamonas, kuminas ir česnakas.
Malahya (Molokhia) – žalias, šiek tiek gleivėtas mėlynžiedės juto lapų troškinys su česnaku, kalendra, dažnai patiekiamas su ryžiais arba duona. Tai vienas seniausių Egipto patiekalų, kurį, kaip pasakojama, valgė patys faraonai.

Mūsų favoritai – falafeliai, musaka ir Koshari. O Jūsų?

---

Prieskoniai kaip vaistas
Egiptiečiai nuo seno žinojo, kad maistas gali būti ir medicina. Nuo faraonų laikų iki šių dienų daugelis prieskonių ir žolelių čia vartojami ne tik dėl skonio, bet ir dėl gydomųjų savybių.
Karkade arbata – iš žiedlapių ruošiama ryškiai raudona arbata, kuri padeda mažinti kraujospūdį, gaivina ir aprūpina organizmą antioksidantais.
Kuminas – gerina virškinimą, mažina pilvo pūtimą, pasižymi antibakteriniu poveikiu.
Nigella (juodgrūdė) – stiprina imuninę sistemą, turi priešuždegiminių savybių, liaudyje vadinama „palaimintąja sėkla“.
Helba (ožragė) – padeda esant skrandžio ir žarnyno ligoms, stiprina imunitetą, skatina pieno gamybą žindančioms motinoms, palaiko hormonų pusiausvyrą.
Morenga (moringa) – vadinama „gyvybės medžiu“ ir „arbatų karaliene“. Vietiniai gyventojai tikina, kad ji padeda nuo daugiau nei 200 ligų. Moringos lapai kupini vitaminų (ypač A, C, E), mineralų, baltymų ir antioksidantų. Ji vartojama imunitetui stiprinti, energijai atkurti, cukraus kiekiui kraujyje reguliuoti bei organizmui detoksikuoti. Moringos arbata pasižymi švelniu, žoliniu skoniu ir yra mėgstama tiek kasdieniam gėrimui, tiek profilaktikai.
Marmarya (šalavijas) – turi stiprų priešuždegiminį ir antibakterinį poveikį, vartojamas gerklei, virškinimui ir atminčiai gerinti.
Citrinžolė – maloniai citrinos kvapo žolė, naudojama imunitetui stiprinti, virškinimui gerinti ir nervų sistemai raminti.
Guavos lapai – liaudies medicinoje verdami į arbatą nuo kosulio ir gerklės skausmo, naudojami virškinimui gerinti, o dėl savo antibakterinių savybių – ir burnos skalavimui.

---

Egipto prieskoniai – tai kvapnus tiltas tarp praeities ir dabarties. Kiekvienas jų – mažytė istorija, skonių kelionė ir kultūros simbolis. Nesvarbu, ar mirkote duoną į dukkah, ar gurkšnojate karkade – kiekviename aromate slypi Egipto paslaptys bei unika­li šiluma.

---

O ar jūs vartojate Egipto prieskonius ir/ar geriate arbatą? Gal turite mėgstamų?