Sakartvelas (Gruzija)
Gruzija, Užkaukazinė šalis, esanti rytiniame Juodosios jūros gale, pietiniuose Didžiojo Kaukazo kalnų pagrindinio keteros šonuose. Šiaurėje ir šiaurės rytuose ją riboja Rusija, rytuose ir pietryčiuose – Azerbaidžanas, pietuose – Armėnija ir Turkija, o vakaruose – Juodoji jūra. Gruziją sudaro trys etniniai anklavai: Abchazija, šiaurės vakaruose (pagrindinis miestas Sokhumi); Adžarija, pietvakariuose (pagrindinis miestas Batʿumi); ir Pietų Osetija, šiaurėje (pagrindinis miestas Cchinvalis). Gruzijos sostinė yra Tbilisis (Tiflis).
Gruzijos žmonių šaknys driekiasi giliai istorijoje; jų kultūros paveldas yra itin senas ir turtingas. Viduramžiais egzistavo galinga gruzinų karalystė, savo aukštumą pasiekusi 10–13 a. Po ilgo turkų ir persų viešpatavimo laikotarpio Gruziją XIX amžiuje aneksavo Rusijos imperija. Nepriklausoma Gruzijos valstybė egzistavo 1918–1921 m., kai ji buvo įtraukta į Sovietų Sąjungą. 1936 m. Gruzija tapo steigiamąja (sąjungine) respublika ir tokia išliko iki Sovietų Sąjungos žlugimo. Sovietmečiu Gruzijos ekonomika buvo modernizuota ir diversifikuota. Viena labiausiai nepriklausomybę siekiančių respublikų Gruzija suverenitetą paskelbė 1989 metų lapkričio 19 dieną, o nepriklausomybę – 1991 metų balandžio 9 dieną. 10-asis dešimtmetis Gruzijoje buvo nestabilumo ir pilietinių neramumų laikotarpis, kai buvo nuversta pirmoji po nepriklausomybės atkūrimo vyriausybė, o Pietų Osetijoje ir Abchazijoje kilo separatistiniai judėjimai.
Klimatas
Kaukazo barjeras apsaugo Gruziją nuo šalto oro įsiskverbimo iš šiaurės, o šalis atvira nuolatiniam šilto, drėgno oro iš Juodosios jūros poveikiui. Vakarų Gruzijoje vyrauja drėgnas subtropinis jūrinis klimatas, o Rytų Gruzijoje klimatas svyruoja nuo vidutiniškai drėgno iki sauso subtropinio tipo. Vakarų Gruzijoje ištisus metus iškrenta smarkūs krituliai, kurių bendras kiekis yra 40–100 colių (1000–2500 mm), o didžiausias kritulių kiekis pasiekia rudenį ir žiemą. Pietinė Kolkhida sulaukia daugiausia lietaus, o drėgmė mažėja į šiaurę ir rytus. Žiema šiame regione švelni ir šilta; regionuose, esančiuose žemiau apie 2000–2300 pėdų, vidutinė sausio mėnesio temperatūra niekada nenukrenta žemiau 32 °F (0 °C), o gana šilti, saulėti žiemos orai išlieka pakrantės regionuose, kur vidutinė temperatūra yra apie 41 °F (5 °C). . Vidutinė vasaros temperatūra yra apie 71 °F (22 °C). Rytinėje Džordžijos dalyje kritulių mažėja didėjant atstumui nuo jūros, lygumose ir papėdėse iki 16–28 colių, o kalnuose padvigubėja. Pietryčių regionai yra sausiausios vietos, o žiema yra sausiausias sezonas; didžiausias kritulių kiekis būna pavasario pabaigoje. Aukščiausia žemumų temperatūra būna liepos mėnesį (apie 77 °F [25 °C]), o vidutinė sausio mėnesio temperatūra didžiojoje regiono dalyje svyruoja nuo 32 iki 37 °F (0–3 °C).
Augalų ir gyvūnų gyvenimas
Gruzijos vieta ir jos įvairus reljefas lėmė nepaprastą kraštovaizdžio įvairovę. Drėgnos, subtropinės Juodosios jūros pakrančių vešli augmenija yra gana arti amžinojo kalnų viršūnių sniego. Gilūs tarpekliai ir sraunios upės užleidžia vietą sausoms stepėms, o Alpių pievų žaluma kaitaliojasi su tamsesniais miškingų slėnių atspalviais. Daugiau nei trečdalį šalies užima miškai ir krūmynai. Vakaruose gana pastovus klimatas ilgą laiką išsaugojo daug reliktų ir retų daiktų, įskaitant Pitsundos pušis. Miškuose auga ąžuolai, kaštonai ir alksnis, taip pat kaukazinės eglės, uosiai, liepos, obelys ir kriaušės. Vakariniuose krūmynuose vyrauja visžaliai augalai (įskaitant rododendrus ir bugienius) ir tokie lapuočiai krūmai kaip kaukazinės mėlynės ir riešutmedžiai. Citrusų giraitės aptinkamos visoje respublikoje, o užmiesčio keliuose rikiuojasi ilgos eukaliptų eilės. Miškų regionams būdingi šernai, stirnos ir kaukaziniai elniai, rudieji lokiai, lūšys, vilkai, lapės, šakalai, kiškiai, voverės. Paukščių yra nuo strazdo iki juodojo grifo ir vanago. Kai kurie iš šių gyvūnų ir paukščių taip pat dažnai gyvena žemumose, kur auga introdukuoti meškėnai, audinės ir nutrijos. Žemumų upėse ir pačioje Juodojoje jūroje gausu žuvų.
Kalba
Gruzinų kalba priklauso kartvelų (Pietų Kaukazo) kalbų šeimai. Ji turi savo abėcėlę, kuri, kaip manoma, išsivystė apie V a., ir yra daug tarmių.
Religija
Daugelis gruzinų yra Gruzijos ortodoksų bažnyčios, autokefalinės Rytų stačiatikių bažnyčios, nariai. Be to, yra musulmonų, rusų ortodoksų, armėnų apaštalų, katalikų ir žydų bendruomenės.
Virtuvė
Gruzinų maistas, be abejo, yra viena iš labiausiai neįvertintų virtuvių pasaulyje, pasižyminti Graikijos ir Viduržemio jūros regiono skoniais, taip pat Turkijos ir Persijos įtaka. Be to, tradicinis gruzinų maistas yra gana „sunkus“, jame naudojama daug mėsos, sūrio, raugintos tešlos. Tai subalansuoja daržovių salotos, kurios dažnai valgomos kaip garnyras. Pagardinimui (be visur esančių graikinių riešutų) dažniausiai naudojamas česnakas, taip pat žolelės, tokios kaip kalendra, peletrūnas ar krapai.
Ekonomika
Gruzijos ekonomika yra besiformuojanti laisvosios rinkos ekonomika. Jos bendrasis vidaus produktas smarkiai sumažėjo žlugus Sovietų Sąjungai, tačiau 2000-ųjų viduryje atsigavo ir išaugo dviženkliais skaičiais dėl ekonominių ir demokratinių reformų, kurias atnešė taiki Rožių revoliucija. Gruzija tęsė savo ekonominę pažangą nuo tada, kai 2003 m. iš beveik žlugusios valstybės perėjo į gana gerai veikiančią rinkos ekonomiką 2014 m. 2007 m. Pasaulio bankas paskelbė Gruziją pirmaujančia pasaulio ekonomikos reformuotoja.