Nepažintas Egiptas – Nasero ežeras: įspūdingi gamtos peizažai, šventyklos ir žūklė, toks pavadinimas užgimė 6-tą kelionės dieną, o įspūdžių buvo tiek daug, kad reikėjo gerų trijų savaičių, kad viskas sugultų, kažkas išsitrintų ar priešingai išryškėtų.

Tiesą pasakius, seniai nerašiau ir nesidalinau kelionės įspūdžiais, prabėgo metai, o gal ir daugiau, šį kartą nusprendžiau paimti "plunksną" ir netylėti, viliuosi Jums patiks.

Nuoširdžiai pasakysiu, kad skrydžiui oro balionu kaupiausi mažų mažiausiai 3 metus. Kas mane pažįsta puikiai žino, kad aš nedraugauju su "aukščiu" ir daugelis atrakcijų, net tas pats užkilimas į aukštą, arba ir nelabai apžvalgos bokštą, "velnio ratą", kilimas keltuvu, funikulieriumi, kai gali stebėti medžių viršūnes... kelia didelį diskomfortą. Man reikia justi žemę po kojomis, galiu: eiti, kopti, leistis į urvus ar bent būti vandenyje ir plaukti, bet su aukščiu – deja ne...

Pirmąjį karštojo oro balioną išrado broliai Joseph ir Etienne Montgolfier, pademonstravę 1783.06.04 Annonay, kuomet balionas pakilo į 1000 m aukštį ir nuskriejo apie 2 km. Tų pačių metų, rugsėjo mėnesį priešais Versalio rūmus buvo pademonstruotas baliono su pintine, kurioje buvo avis, gaidys ir antis pakilimas, o lapkričio mėn. išbandytas 2200 m3 talpos balionas su geležine pakura, kuriuo pirmą kartą skrido žmonės.

Prisimenu dar prieš karą Ukrainoje buvom sugalvoję naują kelionės programą Luksore, 2 dienų su oro baliono pakilimu, tačiau jos nepaskelbėm, ji dar guli "stalčiuje". Be to, kaip galėčiau pasiūlyti žmonėms tai, ko pati ne esu patyrus? Kaupiausi morališkai, prisikalbinus kitus Kompanijos narius, nes juk drąsiau, vienai nebūtų užtekę pasiryžimo, iš anksto užsakius leidimus, buvo nuspręsta kilti. Diena sutapo, kad buvo prisišvartavę daug kruizinių laivų ir norinčių kilti žmonių skaičius iš ties didelis. Gauname vietą 2 skrydyje, žinoma pasakymas nelabai suprantamas, na, bet jei pasirašiau tokiai avantiūrai pasiduodu likimui, kuris kažkur vis tiek nuves.

5:45 toks užplanuotas išvykimo laikas, laukiam sutartoje vietoje, prie Luksoro prieplaukos, jei esate buvę Egipte galimai suprasite, kad 15 min, net nelaikoma vėlavimu, tiesiog užsilaikymas, kantriai laukiam. Dar spėju įsigyti prieš kelerius mėnesius, taip pat Luksore pamestą identišką skarą ir gėriuosi pirmais saulės spinduliais, galiausiai atvyksta vairuotojas ir nuveža į starto aikštelę.

Oro balionų ne vienas, galimai Jus nustebinsiu pasakydama, kad dėl palankių oro sąlygų ir galimybės kilti beveik visus metus, Egiptas yra viena iš pirmaujančių šalių, skraidančių oro balionų srityje, pranoksta tik JAV. Šiandien ir mes turėsime galimybę šią statistiką padidinti.

Mūsų Kompanijai pagal leidimus ir sąrašą, paskiria oro balioną ir krepšį, mūsų nuostabai, visai mes nebūsime 4 be mūsų daugiau žmonių, bet jie kitoje oro baliono kašiko vietoje. Už nugaros, tiksliau krepšio viduryje - kapitonas, žilstelėjęs vyras, keliantis pasitikėjimą. Vrun, vrun, pukšt, pukšt ir pradedu justi kad atsiplėšėm nuo žemės, greičio nėra, bet to užteko, kad sudrėktų delnai Na nieko, gal kaip nors, bandau save raminti. Reikia žiūrėti į priekį, tik į priekį... Dabar Jums skaitant manyčiau ima juokas, bet man tuo metu tikrai ne

Bandau pasidaryti asmenukes, nes niekas nepatikės, na ir sau reikia įrodyti, kad ir aš galiu Veidas išduoda, susirūpinimą ir gal net baimę, beveik nekvėpuoju, bet bandau žvelgti į priekį, į viršų ir net kadrų ir ne vieną pripyškinu.

Kapitonas, kaip vėliau išsiaiškinom yra patyręs, skraido nuo 2005 m. ir yra turėjęs virš 3000 skrydžių, vadovaujasi pagal reglamentą, tas galima, šito, - griežtai ne. Keldamas oro balioną į aukštesnį lygį, dar dirba ir gidu, parodydamas, čia - Karnako šventykla, čia kapavietės, o štai šen - pažiūrėkite į apačią, žmonės nulenkia galvas, o aš kaip krabas atbuliniu bėgiu prisiploju prie krepšio sienelės, aišku iš vidinės pusės . Ne jau, man vaizdų į apačią, tai tikrai nereikia . Skrendam toliau, matosi kaip ant stogų įrengti gyvuliukų tvarteliai, kapstosi vištos ir net kelios avelės. Hačepsut šventykla, Deir El Medina - Amatininkų ar Darbininkų slėnis, Ramzesiumas, gražūs žaliuojantys laukai, kylančios saulės siluetas ir tolumoje šmėkščioja rūkas, ir jei ne ta mano aukščio baimė, būtų tobula romantika ir idilė. Nors žvelgiant į Kompanijos vyrus, jų akys žvilga iš susižavėjimo, paklausus ar dar kartotų? Atsakymas - "be abejonės".

Tiksliai negaliu pasakyti kiek laiko prabuvome ore, geras pusvalandis, ar gal ir daugiau, tačiau asmeniškai užteko ir pasigėrėti ir nuotraukų pasidaryti bei saulytę aušros metu pasitikti.

Gal norėtumėte ir Jūs pakilti oro balionu? Tuomet reikėtų pasiplanuoti atvykti į Luksorą bent dviems dienoms ir saulei tekant galėsite išvysti "Vakarų", dar vadinamo "Mirusiųjų" kranto grožybes iš paukščio skrydžio.

Jei nebijote aukščio, tai norėsite kartoti, o jei baiminatės, galimai užteks ir vieno, bet potyris iš ties neįkainojamas ir vertas to "pirmojo karto" sąvokos. Mes vykstame pusryčiauti, specialiai kuriuos ruošia apartamentų viešbučio personalas, o jei pasakojimas patiko? Laukite tęsinio...