Maat (Mua, Ma) – Harmonijos, Teisingumo, Tvarkos, Pasaulio įstatymų kūrėja, Etikos standartų sudarytoja ir Tiesos deivė.

Senovės Egipto gyvenimo pagrindas buvo du principai: šviesa ir tiesa. Šviesą valdė dievas Šu, o Maat palaikė tiesą ir tvarką visoje Visatoje. Senovės egiptiečiai tikėjo, kad žmogus yra sukurtas pagal Dievo panašumą ir turėtų gyventi savo gyvenimą tik tam, kad dar labiau priartėtų ir supanašėtų su juo. Senovėje Egipto žmonės buvo įsitikinę pomirtinio gyvenimo egzistavimu. Manyta, kad baigęs visus savo darbus Žemėje, žmogus turėjo klaidžioti „Nežemiškame gyvenime“. Buvo tikėta, kad tokios klajonės nuves žmogų į „Aukščiausiąją Karalystę“ ir tai buvo jų gyvenimo tikslas.

Vardas „Maat“ reiškia "tiesa", "teisybė" arba net ir "kosmoso tvarka". Remiantis Egipto mitologija Tiesos ir tvarkos deivė buvo Maat. Atsakinga už tiesą, harmoniją ir teisingumą, „Tvarkos simbolis“ – Visatoje, kurį Dievas padovanojo kurdamas pasaulį. Pagal šią tvarką vyko svarbiausi procesai: metų laikų kaita, dangaus kūnų judėjimas, buvo palaikomas net žmonių ryšys su dieviškomis būtybėmis. Visi to meto žmonių gyvenimo įstatymai buvo pastatyti būtent Maat rekomendacijomis ar principais.

Deivės Maat įstatymai buvo gana paprasti, bet užtikrino tvarką visoje Žemėje, palaikė draugiškus žmonių ryšius, taip pat mokė būti atsakingiems už savo veiksmus. Ką suteikė žmogui deivės Maat įstatymai?

1) Padėjo bet kurioje gyvenimo srityje, kur elgesys, sprendimai ir rezultatas visada turėjo būti teisingi;

2) Skatino praktikuojantį asmenį eiti tiesos keliu, ugdė jame sąžiningumą ir atsakomybę;

3) Šalindavo „žmones-vampyrus“, „juodus burtininkus“ arba juos bausdavo. Kad Tiesos deivė Maat padėtų įvykti šiems reiškiniams visų pirma pats žmogus turėjo būti tyras ir sąžiningas;

4) Mokė žmogų „apsivalyti“ savo gyvenime ir gyventi teisingai, su „švaria“ sąžine bei vadovautis pačios Visatos teisingumo dėsniais:

4.1) Jei tai buvo tarpasmeniniai santykiai, Maat teigiama energija padėdavo surasti visiems tinkamą, logišką ir naudingą sprendimą;

4.2) Jei tai – verslas, tai deivės energija prisidėdavo prie jo teisinio paaukštinimo, neutralizuodavo nesąžiningus konkurentus ir blogus atstovus;

4.3) Jeigu tai – sveikatos sritis, tada Maat energija padėdavo žmogui, toleruoti sveiką gyvenimo būdą, sveikai maitintis bei galvoti kaip aktyviai gyventi;

4.4) Jei tai – meilės sfera, Maat pritraukdavusi sąžiningą partnerį arba sutuoktinį (mylimąjį) o santykiai tapdavo daug labiau pasitikintys;

5) Mažindavo neigiamas emocijas, pyktį, pasipiktinimą, neviltį, pakeisdama juos į supratimą ir valią, nepriklausančią nuo žmonių.

Aukščiausiasis Ra, sukūrė savo dukterį Maat bei praminė ją „Ra akimi“. Jai buvo patikėta pareiga ir atsakomybė mokyti kitus: laikytis tiesos, įstatymų ir tvarkos. Maat pirmiausia gyveno tiesiog mirtingųjų rate Žemėje. Vėliau, buvo tikima, kai Žemėje nusistovėjo tvarka, ji kartu su kitais dievais, kaip teisingumo ženklas, pakilo į Dangų ir prieš ilgai karaliavusi chaosą – paskelbė tvarkos pergalę.

Teisingumo deivė Maat buvo laikoma Išminties dievo Toto (kartais minima „Visatos kūrėjo“ Ptah) žmona. Po santuokos, Dieviškųjų sutuoktinių pora susilaukė palikuonių. Maat ir Totas tapo aštuonių vaikų, vadinamųjų pagrindinių Hermopolio dievų, tėvais.

Pirmuoju „Maat“ kūriniu buvo metų laikų sudarymas, jie vėliau buvo suskirstyti į mėnesius ir dienas. Stebėti kaip laikomasi laiko balanso Deivė Maat perdavė savo vyrui Išminties ir Mėnulio dievui Totui. Tarp sutuoktinių būtą ir daugiau darbų pasidalinimo, todėl dažnai, tik moters vaidmenyje, – Maat laikyta Toto analogu.

Deivė Maat buvo vaizduojama kaip moteris, sėdinti ant smėlio kalvos, sulenkusi kelius (raštininko poza), pasipuošusi raudona suknele. O galvą puošė stručio plunksna, vėliau tapusi jos „vardu“ ir Maat simboliu (hieroglifas „maat“ taip pat yra stručio plunksna). Kartais deivė taip pat buvo vaizduojama su galingais grifo sparnais. Savo rankose Maat laikanti anką, simbolizuojančią amžinąjį gyvenimą ir amžinąją valdžią, retkarčiais ir skeptrą.

Buvo manoma, kad Maat gyvena žmogaus širdyje tiek gyvenime, tiek po mirties. Maat yra visur paplitusi ir įsikūnijusi. Maat yra dievų maistas, be kurio jie negali gyventi. Žmonės taip pat gyvena jos dėka, gyvena jų širdyse ir be jos jie praranda gyvenimo prasmę bei kelią, vedantį į nemirtingumą. Maat įstatymų laikymasis nebuvo tik įsipareigojimas, tai egzistencijos šerdis, širdies poreikis. Tai proto būsena, garbės pareiga ir gyvenimo būdas ir nesvarbu ar tu esi Faraonas ar paprastas žmogus, visiems galioja vienodos taisyklės.

Maat kartais buvo vadinama „Maati“ (dviguba dievybė, dvigubas skaičius), nes buvo manoma kad valdo 2 seserys Maat: „Ozirio Teismo salė“ buvo vadinama „Dviejų tiesų salė“. Bei yra dvi Maat, nes lydi Saulės dievą Ra laive, kurios lyginamos su dviem ryto ir vakaro saulės vingiais.

Maat kulto paplitimas nukelia mus net į Senovės Egipto karalystės pradžią. Maat minima „Piramidžių tekstuose“, pradedant III dinastija (III tūkstantmetis pr. m. e.). Faraonai į savo epitetus įtraukia vardą „Valdovė Maat“ ir džiaugiasi galėdami save vadinti „Maat numylėtiniais“. Ji buvo kosminės tvarkos personifikacija ir Visatos stabilumo atvaizdas. Senovės Egipto kultūra buvo orientuota į tvarką, viskas turėjo savo vietą Pasaulyje. Tai apėmė religiją, visuomenę ir sezoninius pokyčius. Maat reprezentavo pusiausvyros ir tvarkos sąvoką. Ji buvo žvaigždė, kuri judėjo žvaigždėmis, kintančiais metų laikais ir palaikė Dangaus ir Žemės tvarką. Priešingos jėgos senovėje buvo žinoma kaip „Isfet“ arba chaosas. Senovės egiptiečiai dykumą anapus Nilo upės – laikė chaotiška, tuo tarpu teritorija prie Nilo buvo laikoma tvarkinga. Kartu šios dvi jėgos atnešė pusiausvyrą į pasaulį, kuriame jie gyveno, ir buvo svarbi kasdienio egiptiečių gyvenimo dalis. 

Yra nedaug mitologinių sąmokslų, kuriuose dalyvavo Teisingumo deivė, dėl to, kad ji, priešingai nei kiti Egipto dievai, dažniausiai buvo tik abstrakti dievybė. Maat labiau atstovavo moralines ir teisines normos, etinius įstatymus, kūrė religinius ženklus, pagal kuriuos faraonas buvo įpareigotas valdyti Egiptą, o „Tarnai“ - gyventi. 

Deivė Maat padėjo gyviems, buvo tikima, kad ji globoja sąžiningus ir teisingus žmones. Kad deivė galėtų apsaugoti žmones nuo nesąžiningumo, žmogus turėjo jos apie tai paprašyti. Tuomet, kai Maat įsitikindavo, kad žmogus yra teisingame kelyje, ji jį mylėjusi ir saugojusi visą likusį gyvenimą. Tas, kuris pasirodydavo esąs nesąžiningas, Maat leisdavo pasitaisyti. Norint užsitarnauti deivės apsaugą, reikėjo atlikti visus ritualus, jos garbei atlikti ceremonijas, taip pat užsiimti tik gerais darbais.

Senovės Egipte buvo tikima, kad Faraonas, buvo dievų atstovas Žemėje, užtikrinęs tvarką, į kasdieninį gyvenimą įvedęs įvairius ritualus, taip prisidėdamas prie chaoso ir priešiškumo panaikinimo. Senovės egiptiečiai tikėjo, kad būtent iš Faraono atsirado gyvenimo įstatymai, kurių turėjo laikytis žemės gyventojai. Egipto gyventojai vadino savo valdovą „Nether ar Nefer“, kuris pažodžiui reikštų „Maat įsikūnijimas“. Tuo žmonės norėjo parodyti, kad Faraonas yra tas, kuriam garbė personifikuoti dieviškąsias jėgas Žemėje. Kaip ženklą, kad buvo vykdomi visų dievų nurodymai, Faraonas prie savo veido pridėdavo Maat statulėlę, ji simbolizavusi įstatymų teisingumą ir sąžiningumą. Maat’os statulėlė nebuvo tik fetišas. Maat’os statulėlė įkūnijo vietinės harmonijos principą. „Visatos kūrėjas“, žinodamas, kad „deivės Maat’os širdis jį mylėjo – atkūrė kosminę harmoniją, o ji amžinybėje pakilo į dievus“. Taip sujungdama tvarką tarp Dangaus ir Žemės ir skelbdama naujos tvarkos triumfą Visatoje". Be to, deivė buvo siejama su pasakyto žodžio veiksmingumu, taigi Karvės knygoje minima, „kad šio šventojo teksto Kalbėtojos kalba turėjo būti įrašyta Tiesos deivės Maat figūra.

Egiptiečiai šventai tikėjo, kad dievų garbinimas išgelbės juos nuo negandų ir nelaimių. Taip pat buvo manoma, kad gyvenimo tvarka ir eiga visiškai priklauso nuo dieviškųjų būtybių valios. Deivė Maat tapo viena garbingiausių tarp egiptiečių. Žmonės tarnavo deivei visą gyvenimą Žemėje, kad visur būtų harmonija. Senovėje būtent Maat figūra buvo aukščiausios harmonijos ir klestėjimo simbolis. Blogio sunaikinimas ir „ma'at“ (kosminės tvarkos) įkūrimas. Ir buvo viena iš pagrindinių valdančiojo Faraono pareigų, kuris gyvendamas ir po mirties tarnavo Deivei. O „Sparnuotoji“ deivė Maat lydėjusi Faraoną nuo pirmųjų jo valdymo dienų iki to momento, kai jo siela pasirodydavo Ozirio teisme.

Maatos įtaka nesustojo net po mirties: norint gauti atleidimą už savo nuodėmes ir priartėti prie „Visatos Kūrėjo“, reikėjo gauti Tiesos ir Teisingumo deivės atleidimą. Deivė Maat aktyviai dalyvavo sprendžiant mirusiųjų likimus. Egiptiečiai tikėjo, kad po mirties žmogus patenka į Mirusiųjų karalystę, kur vyksta Didysis teismo posėdis. Žmogus, norėdamas patekti į Mirusiųjų karalystę, turėjęs pasirodyti prieš 42 dievus, teisėjus, kurie nuspręsdavo jo likimą.

Mirusiųjų teismo procesas buvo toks: mirusio egiptiečio siela buvo pašaukiama į Mirusiųjų salę ir padedama ant Teisingumo svarstyklių, kurių vienoje pusėje buvo širdis „Ab (Eb)“, o kitoje – deivės Maat teisingumo plunksna arba Maat statulėlė. Taip pat mirusiojo siela, gyvendama Žemėje (ir galėjusi ar negalėjusi padaryti), turėjo paneigti 42 nuodėmes, pasakydamas žodį „ne“. Teisingumo svarstykles stebėdavo ir skaičius užrašydavo Išminties dievas ir Maat vyras Totas. Jeigu svarstyklės išlaikydavo pusiausvyrą, vadinosi žmogus gyveno teisingą gyvenimą ir mirusįjį galima buvo išteisinti bei leisti jam keliauti į rojų. Jeigu teisingumo plunksna nusverdavo – siela būdavo pripažįstama nuodėminga. Ją pagrobdavusi pabaisa Amut ir būdavo sugrąžinama atgal į Žemę, kad galėtų pasitaisyti ir iš naujo pragyventi, tačiau šį kartą jau nedarydamas jokių nuodėmių arba kristi dar žemiau – į pragarą.

42 neigiamų savybių, nuodėmių nepripažinimas (Ani papirusas), kuriuos turėjo išsakyti mirusio egiptiečio siela Pomirtiniame Ozirio teisme:

1. Aš nebuvau nuodėmingas;

2. Aš nedariau smurtinių veiksmų;

3. Aš nevogiau;

4. Aš nesmerkiau nei vyrų, nei moterų;

5. Aš nevogiau maisto;

6. Aš nesukčiavau;

7. Aš nevogiau iš Dievo/ Deivės aukų, kito jam priklausančio turto;

8. Aš nemeluodavau.

9. Aš nepersivalgydavau;

10.Aš nesakydavau prakeiksmų ir nesu prakeiktas;

11.Aš nebuvau neištikimas savo vyrui ar žmonai;

12.Aš neužsidengdavau ausų nuo tiesos žodžių, tiesai;

13.Aš nesu privertęs verkti.(neverčiau pravirkti dėl manęs);

14.Aš nenuvildavau žmonių be reikalo;

15.Aš neužpuoliau jokio žmogaus;

16.Aš nebuvau apgaulingas ir apgaudinėjantis;

17.Aš nevogiau iš dirbamos žemės;

18.Aš nebuvau šnipas;

19.Aš neteisiau nei vieno žmogaus;

20.Aš nebuvau supykęs be rimtos priežasties;

21.Aš nesugundžiau nei vieno vyro žmonos;

22.Aš savęs neteršiau;

23.Aš neterorizavau;

24.Aš nenusižengiau įstatymams;

25.Aš nebuvau įtūžęs;

26.Aš nesu prakeikęs Dievo/ Deivės;

27.Aš nekaltinau;

28.Aš nesmurtavau;

29.Aš nebuvau priešiškai nusiteikęs;

30.Aš nesielgiau skubotai ir neapgalvotai;

31.Aš neįsitraukdavau į diskusijas;

32.Aš nedirbau blogai;

33.Aš nenaudojau piktų minčių, žodžių ar darbų;

34.Aš neteršiau vandens;

35.Aš nekalbėjau piktai ar arogantiškai.

36.Aš nieko neįžeidžiau ir niekam nelinkėjau blogo;

37.Aš savęs neišaukštindavau (nestačiau savęs ant pjedestalo);

38.Aš niekada nekeikiau ar blogai kalbėjau apie Dievą/ Deivę;

39.Aš nieko nevogiau iš mirusiojo;

40.Aš neatėmiau maisto iš vaiko;

41.Aš nesielgiau įžūliai;

42.Aš nenaikinau Dievui/ Deivei priklausančio turto;

Senosios ir Naujosios karalystės epochoje buvo itin garbinama deivė Maat. Aukščiausiu įvertinimu, kuriuo būdavo apdovanojami teisėjai ir žyniai buvo „Maat žynio“ vardas. Nors, kad Maat atvaizdai buvo išsaugoti beveik visose Egipto šventyklose, jos kultui buvo skirtos tik kelios nedidelės šventovės. Pirmoji – Deir Al Medina (Vakariniame Nilo krante) ir antroji, šalia Montu šventyklos – Karnake.

Nepaisant to, visa senovės Egipto visuomenė buvo persmelkta Maat dvasios. Egiptiečiai tikėjo, kad žmonės gyvena Maat’os dėka, gyvena su Maat ir dėl Maat’os. O pati deivė yra viena įdomiausių asmenybių Egipto dievų panteone. Šiandien, nepaisant to, kad praėjo daug amžių nuo senovės Egipto civilizacijos egzistavimo, Maat vis dar gyva (atsispindi) mūsų gyvenime. Jos atvaizdas sudarė senovės graikų teisingumo deivės Temidės, simbolį, kuri taip pat turi teisingumo svarstykles. Ir jos principai sudaro 10 krikščionybės įsakymų pagrindą.