Totas – Išminties, Mokslo, Žinių ir Mėnulio dievas.

Manoma, kad senovės egiptiečiai šio dievo vardą tarė kaip „Džehuti“, „Tehuti“, „Dhwtj“, „Dahauti“ ar graikiška forma – „Totas“ (Thouth). Totas – daugiafunkcinis dievas. Visų pirma, jis buvo: Išminties, Žinių, Mokslo ir Galios dievas, valdęs ir visus kitus dievus. Vėliau, dėl savo populiarumo, dažnai tapatintas kaip „Visatos kūrėjas“ ir Tamsos jėgų nugalėtojas.

„Piramidžių tekstuose“ jis minimas kaip – Mėnulio dievas. Garbintas ne tik kaip astralinis Mėnulio dievas, bet ir kaip Ra kairioji akis ir vadintas „sidabriniu disku“. Teigiama, kad dievas Totas buvo Saulės dievo Ra širdimi, Ra intelektu ir vyriausiuoju Ra sūnumi. Senovės egiptiečių šventoje „Karvės knygoje“ pasakojama: „kad dievas Ra, įsakė Totui (Mėnulio dievui), galinčiam naktį apšviesti Žemę. Nakties metu būti Saulės pagalbininku ir pavaduotoju Danguje“.

Senovės Egipte dievas Totas buvo vienas iš paslaptingiausių dievų. Ir nors asmeninis charakteris skyrėsi nuo visų kitų senovės Egipto dievybių, dėl funkcijų įvairovės, buvo vienas iš sunkiausiai suprantamų. Galimai, iš pradžių Totas buvo laikytas tik – Mėnulio dievu, bet vėliau susietas ir su laiku (Mėnulio fazėmis). Yra spėjimų, kad Totas sukūrė visą intelektualų Egipto gyvenimą. Buvo vadintas „Laiko valdovu“, jo nuopelnas, kad jis suskirstė laiką į metus, mėnesius, dienas ir pradėjo jas skaičiuoti bei fiksuoti (užrašyti). Jam skirtos penkios papildomos dienos senovės egiptiečių kalendoriuje.

Įvertinant nakties paslaptingumą ir teisingus mėnulio fazių pasikeitimus, dar vėliau Totas sietas su „naktine magija“, astronomija. Garbintas kaip Aukščiausiojo apreiškimo ir profesionalių raštininkų globėjas. Mokęs egiptiečius: rašyti, skaičiuoti. Mokęs matematikos, geometrijos, medicinos ir kitų mokslų. Anot Platono, „Thouth-Hermes’as (graikai, senovės egiptiečių dievą Totą, tapatino su senovės graikų dievu Hermes'u (Hermiu)) buvo skaičių, astronomijos, geometrijos, raidžių atradėjas ir išradėjas“. Jo mokinys, kalbėdamas apie šį paslaptingą dievą, rašė: „Jis prasiskverbdamas į įvairias sielos gelmes, valdo bet kokią būklę ir nukreipia mus iš šio mirtingojo vienuolyno į racionalųjį pasaulį“. Kitaip tariant, jis, kaip Ozirio (egiptiečių mitologijoje – Mirties, pomirtinio pasaulio ir derlingumo dievas, pirmasis visos žmonijos karalius) registratorius ir metraštininkas Amenti, Mirusiųjų teismo salėje, buvo „psichopompinė“ (iš graikų kalbos verčiant reikštų „Sielos vedlys“) dievybė, o jo „kryžius“, kurį jis laiko rankoje, buvo ne kas kita, kaip jo vardo monograma“.

Garsioje XVIII dinastijos faraonų tarpe buvo net keturi Tutmos’ai (įskaitant įžymųjų Tutmos’ą III), kas išvertus vardas reikštų „Totas jį pagimdė“.

Totas būdamas dievų revizoriumi ir raštininku, dalyvavo Ozirio pomirtiniame teisme, jį išteisino ir, kad galėtų gyvuoti kitame gyvenime, leido jį balzamuoti. Dievas Totas taip pat galėjo dalyvauti ir kitų mirusiųjų egiptiečių apeigose ir vesti juos į Mirusiųjų karalystę. „Mirusiųjų knygos“ 125 skyriuje, "Išmintingasis" Totas pasirodo kaip Didžiojo požemių dievų teismo raštininkas. Jis dalyvaudavo priimant galutinį sprendimą dėl Mirusiojo sielos, kai širdis pasveriama tiksliomis svarstyklėmis (ant svarstyklių dedama Mirusiojo širdis, o kitoje pusėje – Tiesos plunksna), užrašydamas mirusiųjų sielų tikslius svėrimo rezultatus. Taigi galime nuspėti, jog Išmintingasis dievas Totas buvo ir „Tiesos valdovas“, Teisėjas pomirtinių dievų pasaulyje bei Teisėjų globėjas.

Šventasis Toto gyvūnas buvo paukštis ibis, kurį užmušus Senovės Egipte grėsė mirties bausmė. Todėl dažnai dievas Totas vaizduojamas kaip asmuo su ibiso galva. Yra spėjama, kad jo dukra buvo Rašymo deivė – Sešat, todėl dažnas Toto atributas rankoje buvo raštininko lentelė, dažnai ir su rašymo priemone. Kadangi buvo ir Mėnulio dievas retkarčiais vaizduojamas su saulės ir mėnulio disku ant galvos. Vėlesniais laikais – pavianas.

Mitologinėje Egipto istorijoje, legendose apie faraonus–dievus, kartais galima rasti žinių, kad Totas, Egiptą, esantį šalia Nilo (po Horus ir deivės Maat) valdė iki 7726 m. Kiti gi, garsūs mitai, paneigia šį faktą, nes Totas niekada nesielgė kaip faraonas. „Išmintingasis dievas“ nors ir buvo vaizduojamas su faraonams būdingu "sijonu", daug mieliau rinkosi ne faraono, bet Patarėjo poziciją. Todėl pirminę informaciją apie valdymą ir buvimą faraonu galimai reiktų įvardinti tik kaip nepatvirtintą mitą.

Naujosios Karalystės laikais Totas buvo laikomas įvairių kalbų kūrėju, „skiriančiu šalies kalbą nuo kitų“. Nubijoje (dabar Sudane) vietinio valdovo epitetuose dažnai kartojamos frazės: „išmintingas kaip Totas“, „tasai, kuris kaip Totas supranta visas kalbas“. Yra spėjančių, kad Išminties dievas Totas „žinojo ne tik visas kalbas“, bet ir pats kalbėjo Visatos kūrėjo Ptah kalba.

Egipto panteone dievas Totas buvo labai gerbiamas. Remiantis rašytiniais šaltiniais „jis buvo egiptiečių aukščiausios išminties ir tiesos idealas, geriausių žmogaus savybių puoselėtojas, apreiškimo idėjos įkūnijimas ir protas“. Šio dievo kultas buvo populiarus visame Egipte, išsaugota daugybė maldų, skirtų šiam Rašto ir Mokslo žinovui.

Graikų-romėnų laikotarpiu, senovės egiptiečių dievas Totas tapatintas su senovės graikų dievu Hermesu (Hermiu) – Mokymosi dievu, fizikinių, matematinių mokslų globėju ir ezoterinių žinių siela bei romėnų dievu Merkurijumi. Todėl nenuostabu, kad Toto kulto centras buvo Hermopolyje. Be Didžiojo Hermopolio ir Mažojo Hermopolio, Toto kultas taip egzistavo Tėbuose, Abydos, Heraklione, Fajume, Tanise, Bubaste, Edfu, Denderoje, Memfyje, Sinajuje, Nubijoje ir kitur.

Dievų Ozirio, Izidės, Horo... metamorfozių būta itin daug ir jie dažnai net netekdavo savo identiteto, tuo tarpu dievas Totas išliko nepakitęs nuo pirmosios iki paskutinės dinastijos.