Valstis un reģioni

Gruzija, Užkaukazinė šalis, esanti rytiniame Juodosios jūros gale, pietiniuose Didžiojo Kaukazo kalnų pagrindinio keteros šonuose. Šiaurėje ir šiaurės rytuose ją riboja Rusija, rytuose ir pietryčiuose – Azerbaidžanas, pietuose – Armėnija ir Turkija, o vakaruose – Juodoji jūra. Gruziją sudaro trys etniniai anklavai: Abchazija, šiaurės vakaruose (pagrindinis miestas Sokhumi); Adžarija, pietvakariuose (pagrindinis miestas Batʿumi); ir Pietų Osetija, šiaurėje (pagrindinis miestas Cchinvalis). Gruzijos sostinė yra Tbilisis (Tiflis).

Gruzijos žmonių šaknys driekiasi giliai istorijoje; jų kultūros paveldas yra itin senas ir turtingas. Viduramžiais egzistavo galinga gruzinų karalystė, savo aukštumą pasiekusi 10–13 a. Po ilgo turkų ir persų viešpatavimo laikotarpio Gruziją XIX amžiuje aneksavo Rusijos imperija. Nepriklausoma Gruzijos valstybė egzistavo 1918–1921 m., kai ji buvo įtraukta į Sovietų Sąjungą. 1936 m. Gruzija tapo steigiamąja (sąjungine) respublika ir tokia išliko iki Sovietų Sąjungos žlugimo. Sovietmečiu Gruzijos ekonomika buvo modernizuota ir diversifikuota. Viena labiausiai nepriklausomybę siekiančių respublikų Gruzija suverenitetą paskelbė 1989 metų lapkričio 19 dieną, o nepriklausomybę – 1991 metų balandžio 9 dieną. 10-asis dešimtmetis Gruzijoje buvo nestabilumo ir pilietinių neramumų laikotarpis, kai buvo nuversta pirmoji po nepriklausomybės atkūrimo vyriausybė, o Pietų Osetijoje ir Abchazijoje kilo separatistiniai judėjimai.

Egėjo ir Viduržemių jūros pakrantės, pergyvenusios ir šlovę ir Romos Imperijos žlugimą, saugo tūkstančius istorinių faktų. Čia, kadaise buvo – ir Homero išaukštinta Troja, garsus Pergamono miestas, kažkada buvęs mokslo ir meno centru. Jūs niekur kitur pasaulyje nerasite tokios gausybės kultūrų, kaip Mažojoje Azijoje. Turkija – tiltas tarp dviejų pasaulių, tai šalis, kur susikerta Rytai ir Vakarai.

Egiptas yra valstybė – šiaurės rytuose priklauso Afrikai, o Sinajaus pusiasalis – Azijai, todėl drąsiai galima vadinti dviejų žemynų valstybe. Ji ribojasi su Izraeliu, Palestina (Gazos Ruožu), Sudanu ir Libija. Teritoriją šiaurėje skalauja Viduržemio, rytuose – Raudonosios jūros vandenys, o šias dvi jūras jungia dirbtinai pastatytas Sueco kanalas.

Egipto širdyje, Nilo upės slėnyje ir deltoje, gyveno viena iš pagrindinių senovės Artimųjų Rytų civilizacijų ir, kaip ir toliau į rytus esanti Mesopotamija, čia kūrėsi viena iš pirmųjų pasaulio miestų ir raštingų visuomenių.

Faraoniškasis Egiptas klestėjo maždaug 3000 metų per daugybę vietinių dinastijų, kurios buvo įsiterpusios su trumpais svetimšalių valdymo laikotarpiais. Po to, kai 323 m. pr. m. e. Aleksandras Makedonietis užkariavo regioną, miesto Egiptas tapo neatsiejama helenistinio pasaulio dalimi.

Valdant Graikijos Ptolemėjų dinastijai, Aleksandrijos mieste klestėjo pažangi raštinga visuomenė, tačiau dabartinį Egiptą 30 m pr. m. e. užkariavo romėnai. Ji išliko Romos Respublikos ir imperijos dalimi, o vėliau – Romos valstybės įpėdinės Bizantijos imperijos dalimi, kol ją užkariavo arabų musulmonų armijos 639–642 m.

Jordanijos Hašimitų Karalystė – valstybė Artimuosiuose Rytuose. Artimieji Rytai – istorinis ir kultūrinis regionas tarp rytinių Viduržemio jūros ir Persijos įlankos (Vidurinių Rytų) krantų.