LT | RU | EN
 Ypatingi pasiūlymai Lietuvoje
 Specialūs pasiūlymai tik Lyoness nariams!!!
 Egiptas: kruizas Nilu
  Nilo kruizo: lankytinos vietos
     Edfu: Horo šventykla
     Kom Ombo šventykla
     Asvanas: Asvano užtvanka
     Asvanas:
     Abu Simbelio šventykla
     Kairas: Kairo/ Egipto muziejus
     Kairas: Gizos piramidės
     Liuksoras: Memnono kolosai
     Hačepsutos / Deir Al Bachri šventykla
     Karalių (Valdovų), Karalienių slėnis
     Liuksoras: Karnako šventykla
     Liuksoras: Liuksoro šventykla
 Egiptas
 Turkija
 Graikija
 Gruzija
 Jordanija
 Kipras
 Kruizai
 Tolimieji kraštai/ Egzotinės kelionės
 Indija
 Šri Lanka
 Tailandas
 Slidinėjimas
 Savaitgalis Europoje
 Draudimas
 Kontaktai
 Naujienos
 Vizos
 Apie mus
 Avia bilietai
 Autobusų bilietai
 Keltų bilietai
 Viešbučių rezervavimas Baltijos šalyse
 Užsakymo forma
 Novaturo kelionės
 Asmens duomenų tvarkymo ir naudojimo taisyklės

AMBERTURAS ON-LINE

El. paštas:   
Slaptažodis:   

Naujienos

2017-07-12
Nauja kelionė "Gaumardžios Gruzija ir Rtveli vyno šventė"
2017-04-09
Tailandas – kontrastų šalis 11 n./ 13 d. nuo 995 €
2017-03-28
Specialus pasiūlymas kelionėms į Turkiją, Bodrumo regioną
2015-11-30
Poilsinė kelionė prie Raudonosios jūros Jordanijoje 7 n.
2015-11-20
Ilgasis savaitgalis Jordanijoje 4 d. + "Wadi Rum"
2015-11-19
Skrydžio bilietų paieška ir užsakymas
2015-10-29
Ilgasis savaitgalis Jordanijoje 4 d + Petra
2015-10-21
Naujametinis Stambulas 3 n. (2015.12.31/ 01.03)
2015-08-18
Madloba Gruzija 7 n./ 8 d.
2015-08-18
Madloba Gruzija 4 n./ 5 d.

Kontaktai


Kelionių organizatorius AMBERTURAS
Lukšio g.16, Vilnius
Tel.:   +370-5-2761188
Mob.: +370-687-90424
Fax.:  +370-5-2761188
mail: info@amberturas.lt

Šiandien: 2018.06.17

Piramidės - vienas iš 7 pasaulio stebuklų !!!

   

 

Cheopso piramidė   

Egipto simbolis – piramidės. Yra žinomos kelios dešimtys Egipto piramidžių, išsidėsčiusių įvairiose vietovėse – nuo Nilo slenksčio iki jo deltos. Ypač jų gausu vakariniame Nilo krante, priešais mūsų laikų – Kairo bei Heluano miestus. Statytos piramidės skirtingos savo dydžiu ir forma. Senovėje iš pradžių buvo statomos laiptuotos piramidės, viena iš pirmųjų tokio tipo piramidžių Sakaroje pastatė karalius Džoseris (~ 2609 – 2590 m. pr. Kr.). Ji sudaryta iš 6 pakopų ir yra 60 metrų aukščio, o statybai sugaišta apie 29 metai. Pirmąją lygiasienę piramidę pastatė karalius Snorfus 4 dinastijos pradžioje. Kelios nedidelės laiptuotos piramidės iš ankstyvosios Senosios Karalystės periodo nėra kapavietės, jos simbolizavo valdovą galią. Dauguma kitų piramidžių iš Senosios ir Viduriniosios Karalystės laikų – tai jau Egipto faraonų laidojimo vieta.
Cheopso piramidė Gizoje, Egipte, pavadinta faraono Cheopso (2551 – 2528 m. pr. Kr.) vardu. Šis milžiniškas statinys kartais dar vadinamas Didžiąja piramide. Rytinį šio mirusiųjų miesto pakraštį, kaip ir seniau, tebesaugo didysis Sfinksas. Piramidės ir Sfinksas minimi pirmieji iš kitų septynių pasaulio stebuklų.
Cheopso piramidė bei Didžioji kinų siena – tai didžiausi statiniai žmonijos istorijoje. Piramidės aukštis – 146.6 m, taigi ją galima būtų prilyginti maždaug 50 aukštų dangoraižiui. Didžiosios piramidės pagrindo paviršiuje tilptų visos 5 didžiausios pasaulio bažnyčios: 1) Šv. Petro bazilika Romoje; 2) Šv. Pauliaus bažnyčia; 3) Vestministerio abatija Londone; Florencijos ir 5) Milano katedros. O šios piramidės akmens luitų pakaktų visoms bažnyčioms Vokietijoje, pastatytoms XX amžiuje.
 Milžiniškas statinys sveria 6 400 000 tonų, taigi jos pagrindas turėjo būti labai tvirtas, priešingu atveju toks piramidės svoris ją pačią būtų nugramzdinęs. Tinkama vieta buvo rasta į pietus nuo dabartinės Egipto sostinės Kairo, dykumos plynaukštėje, už septynių kilometrų į vakarus nuo Gizos. Tik tvirtas ir uolėtas pagrindas galėjo išlaikyti piramidės svorį. Tinkamoje vietoje visų pirma buvo išlygintas gruntas, o aplink numatytą statyti piramidės pagrindą, buvo pastatyta vandeniui nepralaidi siena iš smėlio bei akmenų. Kvadratiniame pagrinde buvo iškirstas tankus, statmenai susikertančių kanalų tinklas, toks piramidės pagrindo paruošimas atrodė tarsi milžiniška šachmatų lenta. Kanalai buvo pripildyti vandens, o šoninėse sienose pažymėtas jo lygio aukštis, paskui vanduo buvo išleistas, o virš žymos kyšančius nelygumus pašalino akmenskaldžiai. Paskui šie kanalai buvo užmūryti, taip buvo paruoštas piramidės pagrindas. Šiuose parengiamuosiuose darbuose, kurie manoma, jog vyko apie 10 metų, dirbo apie 4 000 žmonių: menininkai, akmenskaldžiai bei įvairūs amatininkai. Atlikus šiuos darbus prasidėjo pačios piramidės statyba.
 Piramidės statybos laikotarpiu Egiptas buvo turtinga šalis. Kasmet birželio pabaigoje iki pat  lapkričio Nilas išsiliedavo iš krantų, laukus padengdamas storu dumblo sluoksniu, kuris dykumų smėlį paversdavo derlinga žeme. Palankiais metais egiptiečiai nuimdavo per metus iki trijų derlių – javų, vaisių bei daržovių. Taigi nuo birželio iki lapkričio valstiečiai negalėdavo dirbti savo laukuose. Todėl džiaugėsi, kai birželio viduryje pasirodydavo faraono raštininkas, sudarantis ilgiausią žmonių sąrašą, norinčių prisidėti prie piramidės statybos. Kone visi Egipto gyventojai troško dalyvauti piramidės statyboje, tai buvo ne privalomas, o savanoriškas darbas. Tačiau sutikusį dalyvauti statyboje asmenį, aprūpindavo pastoge, drabužiais, maistu bei šiokiu tokiu atlygiu. Be to,   kiekvienas egiptietis laikė garbinga bei savaime suprantama pareiga prisidėti prie faraono antkapinio paminklo statybos, mat prisidėjęs, tikėjo, įgausiąs dalelę dieviškojo faraono nemirtingumo.
 Darbininkai buvo suskirstomi tarytum brigadomis, manoma, jog po 20 asmenų, darbininkai keltais persikėlę per Nilą traukdavo į akmenų skaldyklą. Ten iš uolos atkirtę akmeninį luitą, kūjais, kaltais, pjūklais bei grąžtais apdorodavo taip, kad jo aukštis ir ilgis siektų 0.80 x 1.45 m. Kiekvienas būrys „savąjį“ luitą (sveriantį apie 2.5 tonos) atplukdę per Nilą, virvėmis ir svertais užkeldavo ant medinių rogių ir vilkdavo keliu, grystu suguldytais rąstais į numatytą statybos vietą. Kranas ir gervė dar nebuvo išrasti, taigi statytojų laukė sunkiausia darbo dalis: per aukštyn vedančią rampą (sumūrytą iš plytų, pagamintų iš Nilo dumblių), akmens luitus rogėmis, virvėmis bei svertais tempdavo į jau paruoštą piramidės dalį. Sudėtingiausias ir pavojingiausias darbo etapas buvo „piramidionas“. Rampa reikėjo užtempti į piramidės viršūnę, devynių metrų aukščio luitą. Po dvidešimties statybos metų piramidė, sudaryta iš 128 akmens luitų eilių, buvo baigta. Ji atrodė maždaug taip kaip ir mūsų laikais, panaši į laiptuotą kalną, bet galutinai statyba nebuvo baigta: tarpus tarp luitų teko užpildyti gipso tinku, užglaistant aštriausius kampus. Galiausiai visos keturios trikampės išorinės sienos buvo padengtos akinamai balto kalkakmenio plokštėmis. Plokščių kraštai buvo taip aptašyti ir taip tiksliai suleisti, kad į sujungimų siūles negalėtum įbrukti net peilio  geležtės. Piramidė atrodė kaip vientisas akmens kalnas. Išorinės plokštės kiečiausiais galąstuvais buvo nušlifuotos iki tviskesio ir anot to meto liudininkų, „Saulės ir net Mėnulio šviesoje Cheopso  antkapinis paminklas paslaptingai švytėdavęs tarsi milžiniškas, iš vidaus apšviestas kristalas“.
 Cheopso piramidę sudarė ne vien akmens luitai. Statinio viduje įrengtas koridorių tinklas, kuris 47 m ilgio koridoriumi, didžiąja galerija, vedė į 10.50 m ilgio 5.30 m pločio ir 5.80 aukščio patalpą – faraono laidojimo kambarį. Jis buvo išklotas granitu, bet neišpuoštas. Čia stovėjo didelis tuščias sarkofagas iš granito, be dangčio. Sarkofagą tikriausiai įnešė dar statant piramidę, nes jis neišsitektų nei viename iš koridorių. Tokie faraonų laidojimo kambariai aptikti beveik visose Egipto piramidėse. Tai – paskutinė faraono poilsio vieta. Dvi siauros, pailgos vėdinimo ertmės iš faraono laidojimo kambario per angeles, piramidės paviršiuje vedė į lauką, jos buvo nukreiptos viena rytine, kita vakarine kryptimi ir buvo skirtos tam, kad miręs faraonas greičiau pasiektų dangaus žvaigždynus.
 Po faraono mirties jo kūną rūpestingai išbalzamuodavo, nes faraonas tik tuomet galėjo gyventi aname pasaulyje, kai kūnas likdavo nesuiręs. Sudėtingos procedūros metu buvo išimami vidaus organai, smegenys..., buvo paliekama tik širdis, egiptiečiai tikėjo, jog iš mirusio žmogaus kūno skysčių atsiranda Baa – kuris su paukščio liemeniu ir mirusiojo galva, gali laisvai judėti, paliekant kapą ir sugrįžant pas gyvuosius. Mirusiojo faraono kūnas buvo koncervuojamas natrio šarmo tirpale, bei įviniojamas į drobę. Balzamuojant buvo skaitomi burtažodžiai, atliekamos religinės apeigos, kurios užtikrindavo valdovo prisikėlimą ir amžinąjį gyvenimą. Po 70 dienų mumiją palaidodavo piramidės laidojimo kambaryje, o vidaus organus – sudėtus į sandarius indus, vadinamus „kanopas“ pastatydavo šalia sarkofago.
 Palaidojus mirtingąjį faraono kūną piramidėje, paskutinėje poilsio vietoje, laidojimo kambarį palikdavo mirusiojo Kaa. Remiantis egiptiečių tikėjimu, kaa – tartum žmogaus antrininkas, antrasis Aš, jis gimsta kartu su žmogumi ir įkūnija jo gyvybinę jėgą. Žmogaus atspindys, po mirties, palikdavęs kūną ir laisvai keliaudavo į aną pasaulį ir atgal. Taigi kaa ir baa palikdavo laidojimo kambarį ir persikeldavo ant piramidės išorinės dangos, tokios lygios, kad joks kitas mirtingasis neįstengtų ja užkopti. Paskui kaa pakildavo į piramidės viršūnę, ten Saulės dievas RA kiekvieno faraono – tėvas, laukdavo Saulės laive, kuriuo miręs faraonas pradėdavo savo kelionę  į nemirtingumą.       
 Šiais laikais kai kurie mokslininkai abejoja, ar Didžioji piramidė iš tiesų buvo paskutinė faraono Chepso poilsio vieta? Yra pateikiami keletas argumentų, verčiančių suabejoti tokio statinio paskirtimi: a) laidojimo kambarys neturi puošmenų, tai prieštarauja ano meto papročiams, b) sarkofagas, kuriame turėjo gulėti mirusio faraono kūnas – grubiai aptašytas, taigi neužbaigtas, nėra sarkofago dangčio.
 Daugiau nei 3 tūkstantmečius į Didžiają piramidę nebuvo įžengusi žmogaus koja. Piramidę saugojo ne tik rūpestingai užmūryti įėjimai, bet ir tikėjimas, esą faraonų kapus prižiūri dvasios, nužudančios kiekvieną įsibrovėlį. 1168 m arabams padegus ir sunaikinus dalį Kairo, kad pastarasis neatitektų krikščionims (kryžiuočiams), vėliau egiptiečių dėka mietas buvo atstatinėjamas, tuo metu buvo nuplėštos piramidę dengusios baltos kalkakmenio plokštės, kurios buvo panaudotos naujiems namams bei mečetėms (pvz. mečetė Kairo senamiestyje) statyti. Piramidės paauksuota viršūnė - „piramidionas“ buvo nusiaubta plėšikų, todėl dabar piramidės aukštis siekia nebe 146.6 m, o tik 137.20 m, išliko laiptuotos piramidės branduolys, iki šiol sulaukiantis begalės turistų iš viso pasaulio.   

Chefreno piramidė


Chepso piramidė – didžiausias, bet toli gražu ne vienintelė Egipte. Šalia jos stovi Cheopso sūnaus – Chefreno piramidė. Jos aukštis 136 metrai, ji keliais metrais žemesnė už Cheopso piramidę, tačiau stovi aukštesnėje vietoje, taigi atrodo didesnė, prie jos, tarytum budrus mirusiųjų šalies sargas, guli  Didysis Sfinksas. Išplėtęs akis jis įdėmiai žvelgia į rytus – ten, kur pateka saulė.

Mikerino piramidė

Trečioji, pati mažiausia, kiek atokiau į vakarus, yra Cherfero sūnaus bei įpėdinio Mikerino piramidė.

2004 © Powered by WSC