Stambulas

Stambulas – tiltas tarp Europos ir Azijos.

Nauji metai – nauji potyriai ir poelgiai! 2020 – uosius pradedame atnaujintu Stambulo maršrutu ir labdaros akcija onkologinėmis ligomis sergantiems vaikams.

Naujasis maršrutas Stambule! Bijote didelio miesto, jo šurmulio, daugiataučių žmonių ir baiminatės, kad pasiklysite tarp margumynų? Norime Jus nuraminti, Stambule Jus lydės mūsų Partneris – vienintelis licencijuotas lietuvių kalbos gidas Turkijoje Yusuf Lal ir jo Kolegos! Net 17 kartų lankytas, niekada nemiegantis, šarmingas, kupinas grožio, spalvų, kvapų bei istorinių detalių Stambulas tiesiog kviečia atvykti!

Šiuos metus pradedame dalyvaudami gerumo projekte www.sharejoy.lt Kiekviena užsakyta kelionė į Stambulą – tai parama onkologinėmis ligomis sergantiems vaikams! Kelionių organizatorius „Amberturas“ sergančių vaikų paramai skiria 5€ nuo kiekvieno Jūsų užsakymo.

Keliaukime ir dovanokime gėrį kartu!

Pagrindinę Turkijos dalį – Anatoliją dar vadinamą Mažąją Azija nuo Europos skiria Marmuro jūra, Bosforo ir Dardanelų sąsiauriai. Bosforo sąsiauris driekiasi 31 km nuo Juodosios iki Marmūro jūrų. Jo vidutinis plotis tarp Europos ir Azijos krantų yra 1,4 km, siauriausia vieta 700 m. esanti, tarp Anatolijos ir Rumeli tvirtovių, netoliese Sultono Mehmeto vardo tilto. Stambulas – pagrindinis šalies prekybos, verslo ir kultūros centras, turintis vieną iš didžiausių ir judriausių uostų pasaulyje, tarptautinį Ataturk oro uostą, pagal plotą apimantis  254 km2 ir skaičiuojantis milijoninius gyventojų skaičius. Šiame mieste sutelkta – mašinų, popieriaus ir stiklo gamyba, chemijos, cemento, maisto, tabako, lengvosios (avalynės, aprangos, odos), baldų… pramonės.

Miesto istorija, manoma, prasidėjo dar 667 m. pr. Kr. Legenda teigia, kad tuo metu graikų kolonistai iš Megaros miesto, vadovaujami Byzo, išvyko ieškoti naujos vietos savo miestui įkurti. Pakeliui užsuko pas Orakulą Delfuose. Šis pareiškė, kad naujam miestui lemta iškilti “priešais aklųjų miestą”. Atvykę prie kranto jie susižavėjo apylinkių grožiu. Tuo metu kitoje kranto pusėje – Bosforo sąsiaurio Azijos dalyje jau buvo gyvenvietė. Megariečiai nustebo, kodėl šie gyventojai nesikelia gyventi šiapus kranto, kuris puikus gamtos peizažais, dėl šios priežasties jie buvo pavadinti „aklais“. Taip išsipildė Orakulo žodžiai, o krante iškilo naujas miestas pavadintas vado Bizo garbei – Bizantiumas. Per tūkstantmečius miestas tampo svarbiu komerciniu centru senovės Anatolijoje, 324 m kai vienvaldžiu Romos imperijos valdovu tampa Konstantinas I, Bizantiumas perstatomas, naujasis miestas pervadinamas – Konstantinopoliu. Jau IX a. Konstantinopolis buvo milijoninis miestas. Pagrindinės gatvės buvo grįstos šaligatviais, galerijomis, jas puošė fontanai ir kolonos. Manoma, kad Konstantinopolio architektūros kopija – perkelta į Veneciją, kur ant Šv. Morkaus portalo užkelti bronziniai žirgai, atvežti iš Konstantinopolio hipodromo, išplėšto per 1204 m. kryžiuočių žygį. XI a. Turkijos teritorijoje apsigyveno turkų seldžiukų gentys, kurios ir nulėmė tolesnį šio regiono vystymąsi. 1453 m. žlugus Bizantijos imperijai, šis miestas tampa Osmanų Imperijos klestėjimo pradžia ir šios imperijos sostine. Šis miestas iki pat 1923 m. buvo Turkijos sostinė, vėliau ja tampa Ankara ir tik 1930 m oficialiai miestui suteikiamas Stambulo vardas.

Aktyvus kultūrinis gyvenimas, turizmas ir komercinė veikla yra labai svarbūs miesto reiškiniai. Tačiau didelės Stambulo problemos yra spartus gyventojų skaičiaus augimas (paskutiniais duomenimis Stambule gyvena apie 17 mln. gyventojų), transporto spūsčių problema, istorinių pastatų restauravimas.

Kasdienis gyvenimas šalia saugomų romėnų, bizantiečių, turkų monumentų yra spalvingas ir gyvybingas. Miestas taip pat vertinamas kaip Turkijos verslo, pramogų, kultūros, švietimo, prekybos, turizmo ir meno sostinė. Stambule yra 3 universitetai, ekonomikos ir prekybos, dailės menų akademijos. Stambulas žymus – senais universitetais. Pirmoji aukštojo mokslo įstaiga čia duris atvėrė dar 1453 m., o Stambulo technikos universitetas veikia nuo 1773 m. Daugiau nei pusė šio miesto gyventojų dirba ir gyvena europinėje miesto dalyje. Nemažai žmonių gyvena Anatolijos vietovėse, tačiau į Stambulą kasdien, naudodamiesi tiltais (vakarinį ir rytinį sąsiaurio krantus jungia 2 tiltai. 1973 m. buvo pastatytas 1560 m. ilgio tiltas (su šešiomis eismo eilės), pavadintas Bosforo tiltu (turk. Bošaz Köprüsü). Tačiau miestui sparčiai plečiantis vieno tilto neužteko ir 1985–1988 m. nutiestas antras, trumpesnis – 1510 m. ilgio, tačiau platesnis – 8 eismo eilių, tiltas. Jis pavadintas Sultono Mehmeto Nugalėtojo vardu (turk. Fatih Sultan Mehmet Köprüsü) arba jūros transportu (per Bosforo sąsiaurį kasmet praplaukia maždaug 38 tūkstančiai laivų) vyksta dirbti.

Per pastaruosius 30 metų Turkija tapo viena iš labiausiai lankomų šalių. Stambule turistai gali pamatyti daugelį išlikusių architektūros ir istorijos paminklų: Vieną iš pasaulio stebuklų – “Mėlynąją mečetę”, Šv, Sofijos soborą, Topkapi Palace (sultonų rūmus), Aleksandrijos laikų – miesto požemines vandens saugyklas, Architektūros muziejų, Aukso ir Egiptietiškąjį – turgus, garsiuosius tiltus per Bosforo sąsiaurį. Taksimo aikštę, nė kiek nenusileidžiančią visiems gerai žinomai Londone Pikadilio aikštei; čia galima pasivaikščioti, užsukti į naktinį klubą, arba pasigėrėti vaizdais į Marmuro jūrą bei Princų salas. Stambulo stadionus dažnai užpildo pasaulinio lygio žvaigždžių koncertai, o opera, baletas bei teatras savo gerbėjus vilioja ištisus metus. Sezoniniuose festivaliuose galima išvysti orkestrų, chorų, džiazo legendas. Dažnai šie renginiai vyksta istorinėse vietose, tokiose kaip Hagia Irene, Rumeli tvirtovėje, Yedikule, Topkapı rūmų kieme, Gülhane parke, Atatiurko kultūros centre. Mėgstantys naktinį gyvenimą gali pasirinkti iš daugybės naktinių klubų, diskotekų, barų. Savaitgaliais diskotekos ir naktiniai klubai, veikiantys po atviru dangumi, dažnai būna perpildyti. Kiekvienas, sugrįžęs iš Stambulo, dar ilgai prisimins neapsimestinį vietinių gyventojų svetingumą, nuolat kviečiant užeiti į restoranėlį, kavinukę… lydint „buyrun“ (prašom) žodeliu, aukso turgaus žvilgesį, egiptiečių turgaus spalvingumą, rytinį žvejų uosto šurmulį, minaretų kvietimą maldai, bei rytinį rūką, kylantį virš Bosforo sąsiaurio.