Jordanija

jordanija

Jordanijos Hašimitų Karalystė

Jordanija – Artimųjų ar Viduriniųjų Rytų sąvoka?

 

Jordanijos Hašimitų Karalystė – valstybė Artimuosiuose Rytuose. Artimieji Rytai – istorinis ir kultūrinis regionas tarp rytinių Viduržemio jūros ir Persijos įlankos (Vidurinių Rytų) krantų. Kartais gali kilti neaiškumų vartojant Artimųjų ar Viduriniųjų Rytų sąvoka. Tai yra todėl, kad abu terminai vartojami sinonimiškai, tik skirtingose kalbose labiau paplitęs vienas ar kitas terminas: pvz., anglų kalboje dažniau vartojamas terminas „Middle East“ (Vidurio Rytai), o rusų – „Bližnij vostok“ (Artimieji Rytai). Kadangi Lietuvoje naudojami abiejų kalbų terminai, kartais gali būti nesusipratimų.

Oficialus šalies pavadinimas – Jordanijos Hašimitų Karalystė. Jordaniją valdė „Hašimitų“ dinastija, kuri pasak rašytinių šaltinių yra kilusi iš pranašo Muhamedo palikuonių. Pradžioje šalis buvo vadinama „Emiratų Transjordanija“, kuri 1921 metais sukurta Didžiosios Britanijos, kaip pusiau autonominis vienetas Palestinos sudėtyje. Vėliau, pagal bendrą susitarimą su Anglija, 1946 m gegužės 25 d. buvo įkurta nepriklausoma Transjordanijos karalystė, o 1949 m buvo pakeistas ir iki šių dienų galiojantis Jordanijos Hašimitų Karalystės pavadinimas.     

Geografinė padėtis

Jordanija šiaurinėje šalies dalyje ribojasi su Sirija, šiaurės rytuose – su Iraku, rytuose bei pietuose – Saudo Arabija, o vakaruose su Izraeliu ir Vakarų Krantu. Akabos regione, jūs galite išvysti 4 šalis: Raudonoji jūra skiria, Izraelį ir Tabos kurortą, Egipte, taip pat vos už 10 kilometrų yra pasienis su Saudo Arabija ir pati Jordanijos karalystė.

Nors Jordanijos plotas (92,3 tūkt. Km2) – nėra didelis, tačiau šioje šalyje labai ryškios geografinės zonos: Jordanijos slėnis – esantis šiaurės vakarinėje šalies dalyje. Šiuo slėniu teka – Jordano upė, kurios ilgis – 252 km, šios upės vanduo – naudojamas gyventojų reikmėms ir yra svarbus vandens klodas Jordanijos karalystėje. Dykuma – rytuose (kuri driekiasi ir užima daugiau kaip 87% visos šalies teritorijos) ir tarp jų esanti – plokščiakalnių ir aukštumų sritis.

Klimatas

Šioje šalyje vyrauja subtropinis klimatas, kuriam būdingi labai ryškūs temperatūrų pokyčiai. Šiltas ir sausas periodas tęsiasi nuo balandžio iki spalio mėnesių, o vidutinė temperatūra siekia +26° C. Karčiausi yra liepos bei rugpjūčio mėnesiai, kuomet temperatūra gali pakilti iki 50° C karščio. Sausis – įvardijamas šalčiausiu mėnesiu, kurio vidutinė temperatūra tesiekia vos 7° C šilumos. Šiaurinėje bei centrinėje šalies dalyje – gali iškristi net sniegas, taip pat šiems regionams (lapkričio – vasario mėn.) – būdingi lietūs. Labai įdomus reiškinys, Amane – Jordanijos sostinėje, galite išvysti sniegą, temperatūra nebus pakilus aukščiau 0 laipsnio pagal Celcijų. Vykstant į pietus, į esantį Negyvosios jūros regioną – kurortą, įsikūrusį vos už apie 40 km nuo sostinės. Jūs matysite kaip keičiasi temperatūra ir pasiekus galutinį tikslą, temperatūrų skirtumas galės siekti nuo kelių iki keliasdešimt laipsnių šilumos. Tai yra todėl, kad Negyvoji jūra yra apie 400 metrų žemiau jūros lygio ir čia niekada temperatūra nenukris žemiau 0 laipsnio, ir dažniausiai jūs pasitiks Saule ar šilumos gūsis. 

Vakarų Jordanijos klimatui būdingos: karštos ir sausos vasaros, vėsios bei drėgnos žiemos ir du trumpi pereinamieji metų laikai.

Visai kitoks klimatas yra – Akabos regione, kuriame Saule galima mėgautis ištisus metus, šis regionas yra panašus į Šarm El Šeicho kurortą – Egipte, nes yra įsikūręs prie Raudonosios jūros pakrantės. Vietiniai gyventojai apibūdindami šį regioną sako: „čia Saule šviečia – 363 dienas, o kitas dvi likusias dienas per metus būna trumpalaikis lietus. Raudonosios jūros regionas puikus pasirinkimas pasyviam poilsiui, nes čia rasite smėlėtus paplūdimius, taip pat aktyvaus poilsio mėgėjus, nes Raudonoj jūra gausi koralų, kurių grožis sužavės kiekvieną keliautoją.

Ir didžiausioje šalies teritorijos vyraujantis dykumų klimatas: pasižymintis pastovia dienos kaitra ir per metus – iškrentančiu mažu kritulių kiekiu. Priminsime, jog dykuma apima apie 87% Jordanijos karalystės teritorijos, taigi tik nedidelė šalies teritorijos dalis gali išvysti labai ryškius klimato pokyčius.  

Piniginis vienetas

Jordanijos piniginis vienetas yra Jordanijos dinaras. Didžiausia dinaro kupiūra yra 50, kitos galimos kupiūros: ¼, ½, 1, 5, 10 ir 20 dinarų. Smulkus piniginis vienetas vadinamas piastrai (kiršai). Piastrai gali būti: ½, 1, 2½, 5, 10. Jordanijos dinaras (2019 m lapkričio mėn. duomenimis) buvo brangesnis už eurą, ir lyginant su euru kainavo apie 0,75 € už 1 Jordanijos dinarą. Šalyje JAV doleris yra susietas su Jordanijos dinaru, dėl to santykis su šia valiuta yra pastovus. Dažniausiai atsiskaitoma Jordanijos dinarais, privačiose parduotuvėse ar turguje retkarčiais galima atsiskaityti ir užsienio valiuta. Gausu Jordanijoje, ypač miestuose ar kurortuose, valiutos keitimo punktų, taip pat bankomatų. 

Gyventojai

XIX a. viduryje šalies gyventojus sudarė klajokliai (dažnai dar vadinami beduinais), kurie dažnai keldavosi iš vienos vietos į kitą. Vieninteliai gyvenamieji rajonai buvo El – Karak, El – Salt, Irbid ir Adžlun. Tačiau situacija XIX a. pabaigoje pradėjo keistis, nes klajokliai ar gentys apsistodavo visam laikui gyvenvietėse ar miestuose. Šalis tapo patraukti investuotojams ir imigrantams iš kaimyninių šalių. Po rusų – turkų karo, kuris buvo 1877 – 1878 čia rado vietą musulmonų pabėgėliai iš Kaukazo: čečėnai, čerkesai… Sirijos gyventojai kėlėsi į Jordaniją po 1920 m., o po vykusių karų 1948 ir 1967 metais į Jordaniją atkeliavo daugiau kaip keli milijonai pabėgėlių iš Palestinos. Šiuo metu, kadangi didžiausią šalies teritorijos dalį sudaro dykuma, likusi teritorija – tankiai apgyvendinta. Jordanijoje gyvena virš 10 mln. gyventojų (2018 m rugpjūčio mėn. duomenimis), didelė dalis iš šio skaičiaus sudaro pabėgėliai iš Palestinos, Irako ir Sirijos. Nors šalis apsupta įvairių konfliktinių šalių, tokių kaip Izraelis, Palestina, Irakas, Sirija šalies viduje labai saugu ir ramu, o sienos, tiek iš jūros, tiek iš oro erdvės puikiai saugomos. Sostinėje Ammane priskaičiuojama daugiau kaip 5,5 mln. gyventojų, Akaboje apie 148 000 (2015 m. duomenimis), o klajokliai, beduinai sudaro apie 500 000 šalies žmonių. Miestuose gyvena apie 72% visų šalies gyventojų, o kaimuose ar gyvenvietėse apsistoję 28% žmonių. Pasibaigus konfliktams ir neramumams šalyje, gyventojų skaičius nuolat auga ir šiuo metu gimstamumas lenkia mirtingumą.

Atvykus į šalį, gali susidaryti klaidingas įspūdis, jog šioje šalyje gyvena ir dirba vien vyrai. Iš tikro darbovietėse sutiksime daugiau vyrų nei moterų, vos 11% šalies moterų darbuojasi įvairiose institucijoje. Tai yra todėl, kad vyrai uždirba pinigus, o moterys dažniau rūpinasi šeimos gerove ir dažniau lieka namuose auginti vaikų ir rūpintis šeimos židiniu. Tačiau Jordanijoje, apie 55% gyventojų sudaro moterys, o likusi 45% dalis yra vyrai.

Žmonės Jordanijoje labai taikūs ir draugiški žmonės, jei jums bus reikalinga pagalba, tikrai daugelis žmonių jums padės surasti tinkamą vietą, ar pagelbės su rekomendacijomis. Net ir tamsiu paros metu, čia saugu ir kadangi tai musulmoniškas kraštas, itin retai pasitaiko vagysčių, muštynių ar kitų insidentų.

Apie Lietuvą, nors pagal plotą, Jordanija vos keliasdešimt kvadratinių kilometrų – didesnė, Jordanijoje mažai kas žino. Nenustebkite, jei jus prilygins Rusijos ar Ukrainos piliečiais, nes šių šalių keliautojai anksčiau yra atradę šį nuostabų kraštą. Dažniau išgirsite anglų kalbą, retas, sutiktas jordanietis, kuris kalbės rusiškai. Kadangi apie mūsų šalį, kol kas, mažai kas žino, daugeliui žmonių mes sukeliame susidomėjimą. Jei lygintume bendravimo patyrimą įvairiose šalyse, tokiose kaip Turkija, Egiptas, Jordanija… ypač moterys gali būti labai nustebintos. Jei Turkijoje, po kelių minučių pažinties merginai su vaikinu, ar vyrui su moterimi, iš vyro galite išgirsite, jog jis Jumis susižavėjęs. Egipte po kelių minučių vyras gali prisipažinti meilėje… tai Jordanijoje pirmas klausimas „ar Jūs ištekėjusi“. Gal būt tai yra todėl, kad vyrai jei tik išgali finansinės galimybės, gali turėti 4 žmonas, kas žino gal mūsų Lietuvos merginos ar moterys gali būti viena iš jų tarpo?

Jordanijos karalystės misija

Labai vertinama – Jordanijos karalystės misija yra taikos bei humanitarinė pagalba, kaimyninėms šalims. Šalis yra Palestinos ir Irako konfliktų pašonėje. Dėl žydų ir arabų karų bei okupacijos Jordanijoje nuo pat 1948 metų prieglobstį rado beveik apie 2 milijonai palestiniečių pabėgėlių, taigi jie sudaro apie trečdalį šalies gyventojų. (Karaliaus Abdullah II žmona karalienė Ranija taip pat yra palestiniečių kilmės). 2003 metais prasidėjus karui Irake, karalystę užplūdo šimtai tūkstančių pabėgėlių, nemaža dalis jų buvo krikščionys. Šalies vyriausybė rūpinasi visais, stengiasi, kad čia neįsivyrautų ekstremistinės nuotaikos ir kad jos teritorijoje savo veiklos nevystytų „Al Qaeda“, „Brolių musulmonų“ bei kitos teroristinės organizacijos.

Religija, papročiai…

98% gyventojų išpažįsta islamą, o apie 5% gyventojų – krikščionybę. Žodis „islamas“ turi dvi reikšmes, kuri iš jų teisinga, nedrįstume teigti. Pirmoji ir labiausiai paplitusi ir verčiant iš arabų kalbos reiškia „atsidavimą“. Kita reikšmė, – tai arabų kalbos žodis, reiškiantis vyriškumą, apibūdinantis didvyrišką ir narsų kovoje žmogų, reiškia: jėgą, būdingą dykumos kariui, kuris net susidūręs su neįmanomais sunkumais, žūtbūt kovoja, vykdydamas savo pareigą…

Svarbų vaidmenį šalies gyvenime vaidina religija, penkis kartus per dieną garsūs garsiakalbiai  kviečia maldai į mečetes. Penktadienis – šventa ir ne darbo diena, musulmonų pasaulyje, kviečianti daugelį šalies gyventojų į maldos namus, daugelis mečečių tą dieną būna sausakimšos. Musulmonų advento metu, kuris dar vadinamas „Ramadano mėnesiu“ („Ramadanas“ – beje taip pat nusakomas, pagal mėnulio fazes): valgyti, gerti ir rūkyti visuomeninėse vietose, tarp aušros ir saulėlydžio yra draudžiama įstatymo. Daugelis moterų turi dėvėti tradicinius musulmoniškus drabužius, įskaitant galvos apdangalą, dengiantį moters plaukus ir laisvą viršutinę suknelę, dengiančią ir slepiančią moters figūrą. Tačiau šalis greitai modernėja, ir nors moterys, pagal musulmoniškus papročius, turėtų dėvėti galvos apdangalą ir dengti didelę nuogo kūno dalį. Jordanijoje, moterys turi pasirinkimo teisę ir dėvėti ar nedėvėti galvos apdangalus ar specialius kūną dengiančius drabužius yra jų – pasirinkimo laisvė. Todėl, ypač sostinėje ar kituose didžiuosiuose miestuose bus sudėtinga atskirti jordanietę, nes ji bus šiuolaikiškai apsivilkus: be galvos apdangalo ar ilgų suknelių dengiančių, didelę dalį jos kūno.

Nors didelę dalį šalies gyventojų išpažįsta islamą, ant Amano miesto kalvų kuriamos įvairių kitų konfesijų bažnyčios: graikų – stačiatikių, Romos – katalikų, graikų – katalikų, armėnų, protestantų… Tokius miestus kaip: Madaba, El – Fuchais, El – Chusk galima būtų labiau vadinti krikščionybės miestais, o bažnyčių varpai skambinantys sekmadienio mišioms, sušaukia daugelį kitų konfesijų atstovų… Religiniu atžvilgiu Jordanija yra įtakinga, bet tolerantiška valstybė, kurioje apie 5% gyventojų yra krikščionys (pusė iš jų – katalikai) gali džiaugtis tikėjimo laisve. Ant karalių dovanotos žemės jie gali statyti savo šventoves, mokyklas, universitetus, ligonines… Jordanijos parlamente, turinčiame 110 deputatų, krikščionims yra rezervuotos 9 vietos, savo atstovus jie turi Senate bei Vyriausybėje. Jordanijos ir Šventojo Sosto diplomatiniai santykiai yra puikūs, įvairiose institucijose vyksta aktyvus tarp–religiniai dialogai, kuriame dalyvauja ir patys karališkosios šeimos nariai.

Jordanijoje taip pat minimos krikščionių šventės tokios kaip Velykos, Kalėdos… šios šventės Jordanijoje taip pat – ne darbo dienos šalyje. 

Keliai, transporto infrastruktūra

Jordanijoje puikiai išplėtota kelių infrastruktūra. Pagrindinis kelias, kurio ilgis apie 430 km, driekiasi ir jungia Jordanijos šiaurę, nuo Sirijos pasienio, El Ramta regiono iki – pietų krašte, esančio vienintelio uosto Akaba (Aqaba).

Kitas greitkelis, jungia Jordanijos – Irako sienas, šis greitkelis esantis, piečiau Ammano, jungia ir sudaro puikias sąlygas krovinių gabenimui iš Akabos (Aqabos) uosto iki Irako šalies.

Didelė geležinkelių infrastruktūros dalis, besitęsianti beveik 800 km ir einanti lygiagrečiai šiaurės bei  pietų greitkeliui, sudaro puikias sąlygas krovinių gabenimui šalyje. Geležinkeliai naudojami tik krovinių gabenimui, keleiviai Jordanijoje geležinkeliais (2010 m duomenimis) nėra vežami.

Jordanijoje pagrindiniu transportu yra automobilių ar autobusų tinklas. Keliai puikios kokybės, taip pat puiki – vairavimo kultūra, nemažai keliuose išvysite greičio matuoklių ar policijos ekipažų. Jei jūs viršysite greitį ir būsite sustabdyti policijos, (baudos beje prasideda nuo apie 20 Jordanijos dinarų), šią baudą privalėsite sumokėti vietoje arba pagal pateiktą kvitą ir nurodytą terminą sumokėti banke. Jei pagal nustatytą laiką nebus sumokėta bauda, mokestis bus dvigubai ar trigubai didesnis. Taip pat taikomos baudos už kalbėjimą mobiliuoju telefonu, neturint „laisvų rankų įrangos“, neprisisegus diržų, beje jie privalomi ir galinėje sėdynėje sėdintiems keleiviams, ar rūkymą už vairo… Galimybės susitarti su policija (kitaip nei Sirijoje, Egipte…) Jordanijoje nėra, čia galioja griežti įstatymai ir bandžiusiam „papirkti“ policininką gali būti skirtas net laisvės atėmimas.

Įvažiuojant į kurortines zonas ar regionus, taip pat į miestus, nenustebkite, jei jūsų bus paklausta kokiu tiksliu esate Jordanijoje ir/ ar bus paprašyta parodyti pasą, visą tai daroma, dėl saugumo.

Greitkeliai ir jų kelkraščiai dažnai valomi, tai ypač pastebima išvykus toliau nuo pagrindinių miestų, dėl to, Jordanija atrodo labai švari šalis.

Nors Jordanijoje galioja arabiškas raidynas, kelio ženklai ar greičio apribojimai yra nurodomi lotyniškomis raidėmis ir arabiškais skaičiais. Kartais gali būti kad kelio ženklai yra parašyti tiek arabiškai, tiek lotyniškai. Kadangi 3/5 šalies teritorijos sudaro dykuma, ir vis dar klajokliai, beduinai nuolat keliasi iš vienos vietos į kitą, gali neretai išvysti apie įspėjančius ženklus, tokius kaip „atsargiai kupranugariai“ arba „atsargiai avys“…

Turintiems vairuotojo pažymėjimą, galima išsinuomoti automobilį ir patiems keliauti bei pažinti šalį. Tačiau reikia būti atsargiems ypač didžiuosiuose miestuose, nes eismas intensyvus, didelės transporto spūstys ir vairavimo kultūra skiriasi nuo europinės. Jordanijoje labai populiarūs yra vairuotojai – gidai, kurie važiuodami gali sustoti ir/ ar važiuojant papasakoti apie šalies istoriją, įdomiausius faktus ar parodyti gražiausias, įsimintiniausias vietas.

Jordanijoje yra 2 oro uostai, vienas – sostinėje Ammane, kitas ekonominėje zonoje ir pietų kurorte – Akaboje (Aqaboje), tiek vienas, tiek kitas oro uostas priima tarptautinius lainerius viešnagei šioje šalyje.

Jordanijoje yra 1 uostas, jis įsikūręs Akaboje (Raudonosios jūros pakrantėje) ir naudojamas tiek krovinių, tiek keleivių perkėlimui į kitas šalis.

Iš Akabos uosto: vos per 45 min. keltu, jūs galite patekti į Izraelį ar Egiptą. Ar vos už 10 km esančiame pasienio poste, sutvarkius pasienio formalumus, patekti į Saudo Arabiją. Akabos regionas priklauso, ekonominei zonai, čia daugelis prekių bei paslaugų yra be muitų. Vienos populiariausių prekių – juvelyriniai dirbiniai, mobilieji telefonai ar kompiuteriai, kurie lyginant su Lietuva yra pigesni…

Ekonomika

Kadangi didžiausią šalies teritorijos dalį sudaro dykuma, mažiau nei 5% valstybės žemių yra dirbama. Apdirbamosios žemės produktyvumas nėra didelis. Daugiausia, tai yra nedideli, privatūs ūkiai. Vandens klodai užima vos 0,01% teritorijos, dėl to dažnai Jordanijoje labai trūksta vandens. Dėl skurdžių vandens išteklių – žemė negali būti gausiai drėkinama ir laistoma ir negalima pasiekti didelio žemės ūkio produktyvumo. Dauguma Jordanijos gyventojų išlaiko save augindami avis, ožkas bei galvijus, ar auginami kviečius, miežius, pomidorus, citrusinius vaisiai, vynuogės… Šalies gamintojai apdirba žemės ūkio produktus, gamina alkoholinius gėrimus, drabužius, statybos medžiagas. Be to, šalis neturi naftos ir mineralų telkinių, išskyrus fosfatus, kurie (kaip ir kalio druska) yra pagrindinės šalies eksporto prekės. Pagal fosfatų eksportą Jordaniją užima trečią vietą pasaulyje, ją lenkia tik Marokas ir JAV.

Importuojama: žaliavinė nafta (benzinas šioje šalyje, lyginant su daugeliu, šalia esančių šalių, yra pakankamai brangus, 1 ltr (2019 m. lapkričio mėn. duomenimis) kainavo apie 1,3 EUR). Įvairūs įrengimai, transporto įranga, maisto produktai. Pagrindiniai šalies mainų partneriai yra Europos Sąjungos šalys, Irakas, Indija, Saudo Arabija, JAV, bei Japonija.

Beveik pusė šalies gamybos susitelkę Ammane. Jordanija daugiau importuoja, nei eksportuoja.

Lyginant su kaimyninėmis šalimis, Jordanija užima 4 vietą pagal ekonominį išsivystymo lygį, lenkiant daugelį Sirijos, Libijos ar Egipto šalių….

Vizos mokestis, grupė asmenų – vizos mokesčio į Jordaniją nemoka

Atvykus į Jordanijos sostinę Amaną, Jūs privalėsite įsigyti vizą, ji išduodama oro uoste (2019 m lapkričio mėnesio duomenimis) Lietuvos piliečiams kainavo 40 Jordanijos dinarų (~ 55 €). Jei į šalį atvyktumėte su grupe, t.y. 5 (penki) asmenys ar daugiau ir šalyje pasiliktumėte daugiau kaip 3 dienoms, vizos mokestis Jūsų kompanijai nebus taikomas. Taigi palankiau keliauti į Jordanijos karalystę su 5 ar daugiau žmonių grupe, nes bus sutaupyta: tiek vizos, tiek individualioms transporto paslaugoms.

Jei į Jordanijos karalystę atvyksite per Akabos uostą, kadangi tai ekonominė zona ir čia galioja bemuitis režimas, vizos mokestis keliautojams iš Lietuvos nebus taikomas.

Jei šalyje būsite mažiau kaip 48 valandas, jums bus taikomas išvykimo iš šalies mokestis, kuris lygus taip pat 10 Jordanijos dinarų (2010 m vasario mėn. duomenimis). Vykstant per pasienį turėkite išsikeitę Jordanijos dinarų ar kitos šalies valiutos, nes esančiuose pasienio keitimo punktuose, valiutos keitimo kursas nėra palankus. Ypač aktualu jums bus 48 val buvimo laikotarpis Jordanijoje,  jei sumąstysite atskridę į Jordaniją, kitą dieną nuvykti į Siriją, Libiją… Beje priminsime, jei esate buvę Izraelyje ir turite šios šalies atvykimo spaudą jūsų pase į Siriją ar Libiją jūs nebūsite įleisti, šis draudimas negalioja Jordanijos karalystei. Norint keliauti į Siriją ar Libiją ir turintiems Izraelio spaudą jūsų pase, būtina Lietuvoje pasikeisti pasą, kad nebūtų nei vienos žymos apie Izraelio šalies lankymą.  

Jordanijos virtuvė

Jordanijos virtuvei būdinga patiekalų gausa ir įvairūs patiekalų ruošimo būdai. Gausiai pagardinti rytietiškais prieskoniais, populiarūs tiek mėsos, ypač: avienos, ėrienos, vištienos…, tiek žuvies patiekalai. Kadangi Jordanija gausiai augina daugelį daržovių bei vaisių…. ir didelę dalį jų eksportuoja svetur, jūs išvysite nemažai patiekalų  iš daržovių: pomidorų, bulvių, kopūstų, pupelių, baklažanų, žiedinių kopūstų, cukinijų… Na o svarbiausią vietą žinoma užims lęšiai ir iš jų pagaminti įvairūs padažai… tepami ant ką tik iškeltos arabiškos duonos. Pietūs ar vakarienė pradedami nuo gausių užkandžių, o baigiami saldumynais ir/ ar vaisiais.

Mansaf – nacionalinis Jordanijos patiekalas

Mansaf – nacionalinis Jordanijos patiekalas: žolelėmis pagardinta ir jogurte iškepta aviena, patiekiama su ryžiais.

Mahshi – mėsa ir ryžiais įdarytos daržovės (aguročiai, baklažanai, paprikos, pomidorai ir kt.).

Musahan – alyvuogių aliejuje keptas viščiukas su svogūnų padažu.

Makliuba – daržovių ir žuvies arba mėsos troškinys su ryžiais.

Šiškebab – smulkiai pjaustyta aviena ar veršiena, kepama su pomidorais ir svogūnais ant žarijų.

Kabsa – daržovių, mėsos ir ryžių troškinys.

Yakhneh – mėsos, svogūnėlių ir įvairių daržovių troškinys.

Sambusak – kepta vištiena, pagardinta svogūnais ir kedrų riešutais.

Baklava – sluoksniuoti pyragaičiai su medumi ir migdolais.

Maamoul – saldumynas su rožių vandenyje virtomis datulėmis ir riešutais.

Nors alkoholio vartojimas Jordanijoje nėra uždraustas ir jo galima įsigyti parduotuvėse, alkoholis Jordanijoje nėra labai populiarus. Vienas iš populiariausių alkoholinių gėrimų yra „Arak“ anyžinė degtinė, kurią praskiedus su vandenius, gėrimas tampa – baltos spalvos.

Kalbant apie kavą ar arbatą, Jordaniją turi gilias šio gėrimo tradicijas. Dažniausiai kava verdama stipri ir karštame smėlyje, dažnai pagardinama su kardomano prieskoniu. Kavos puodelis, ypač turistinėse kavinukėse gali kainuoti 1 ar 2 JD (Jordanijos dinarus), nenustebkite, jei vietiniai gyventojai, už tą patį gėrimą sumokės kelis kartus mažiau. Jordanija – arabiškas kraštas ir kaip daugelyje arabiškų kraštų reikia derėtis, nebent kainos yra fiksuotos ir nurodytos etiketėje,  didžiuosiuose prekybos centruose ar kitur…

Arbatos gėrimo tradicija manoma, kad atkeliavo iš klajoklių – beduinų, dažnai arbata patiekiama labai saldi ir pagardinta mėtos lapais.

Užsakius viešbutį Jordanijoje, galima pasirinkti tik pusryčių, ar pusryčių ir vakarienių maitinimo tipą. Užsisakius viešbutį su maitinimu dažniausiai tai bus – švediškas stalas ir iš įvairių patiekalų įvairovės jūs galėsite išsirinkti jums labiausiai patinkančius. Jei sugalvotumėte užsakyti viešbutį, tik su pusryčiais ar apskritai tik apgyvendinimą viešbutyje ar apartamentuose, pietūs ar vakarienė vietiniame restoranėlyje jums gali kainuoti nuo 10 – 15 Jordanijos dinarų. 

Šventės:

1 Jan Friday New Year’s Day

26 Feb Friday Birth of the Prophet

2 Apr Friday Good Friday

5 Apr Monday Easter Monday

1 May Saturday Labour Day

25 May Tuesday Independence Day

10 Jun Thursday Army Day

9 Jul Friday Prophet’s Ascension

11 Aug Wednesday Ramadan begins

10 Sep Friday Eid al-Fitr (End of Ramadan)

16 Nov Tuesday Eid al-Adha (Feast of the Sacrifice)

7 Dec Tuesday Islamic New Year

25 Dec Saturday Christmas Day